Nuo rugsėjo pradžios Lenkijos valiutos vertė euro atžvilgiu sumažėjo daugiau kaip 0,2 zloto.
Euro kursas pakilo iki 4,7205 zloto, t. y. iki lygio, kokio nebuvo nuo 2009 metų kovo 31 dienos, tačiau vėliau nukrito iki 4,6875 zloto, kai ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pažadėjo „padaryti viską“, kad sustiprintų Lenkijos valiutą.
Lenkijos metinė infliacija spalį šoktelėjo iki 6,8 proc. ir buvo didžiausia per du dešimtmečius, parodė Lenkijos statistikos departamento (GUS) duomenys.
Anksčiau šį mėnesį Lenkijos centrinis bankas (NBP) padidino bazinę palūkanų normą nuo 0,5 proc. iki 1,25 proc., siekdamas kovoti su sparčiai augančia infliacija, ir tai buvo antrasis palūkanų normos padidinimas per du mėnesius.
Tačiau mažai kas tiki, kad infliacinis spaudimas Lenkijoje greitai sumažės.
„Nematome, kad centrinis bankas rodytų tikrą norą su ja kovoti“, – AFP sakė ING banko „Slaski“ analitikas Rafalas Beneckis.
„Lenkijos ekonomikoje pradeda ryškėti disbalansas, o investuotojams tai nepatinka“, – sakė jis.
Pasak verslo tinklalapio Bankier.pl, infliacija yra tik vienas iš veiksnių, darančių įtaką zloto kursui.
Lenkija rizikuoja prarasti ES pandemijos padarinių likvidavimo lėšas dėl kilusių abejonių, ar ji ketina laikytis teisinės valstybės principų.
Prie valiutos kurso smukimo prisidėjo ir sparčiai kylanti ketvirta COVID-19 infekcijos banga, ir migrantų krizė pasienyje su Baltarusija.
„Ketiname daryti viską, tiek komunikacijos, tiek realių veiksmų prasme, kad zlotas šiek tiek sustiprėtų“, – pirmadienį vietos žiniasklaidai sakė M. Morawieckis, pridurdamas, kad tikisi, jog per ateinančius kelis ketvirčius valiuta stabilizuosis.
„Jei po šių žodžių seks veiksmai, visa tai kuriam laikui sustos... tačiau pirmiausia reikės slopinti infliaciją, net jei dėl to reikėtų laikinai stabdyti ekonomikos augimą“, – sakė R. Beneckis.
