Mūsų verslas kasdien tampa vis tvaresnis. Ar tai tiesa? Dauguma progresyvių įmonių tą patvirtina, tačiau, jei būsime patys su savimi atviri, į tvarumo iniciatyvas dažnai vis dar žiūrime kaip į egzotiką.
„Tvarumas šiandien dažnu atveju yra atsietas nuo įprastų verslo procesų. „Daugiau tvarumo“ reiškia „daugiau nuostatų“, „daugiau taisyklių“ ir „daugiau reikalavimų“, kurie tampa papildoma atsakomybe ant verslo pečių.
Tačiau galima ir kita alternatyva. Tvarumas gali būti neskausmingai integruotas į kasdienes verslo praktikas – kai su komanda darote tuos pačius dalykus, tiesiog šiek tiek kitais būdais. Tuomet tvarumas tampa labiau filosofija, o ne papildoma veikla nesibaigiančiame „to do“ sąraše. Delsti negalima, investuoti į tvarumą reikia dabar“, – sako Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto, vieno iš konferencijos „Tvarumas, kuris apsimoka“ organizatorių, vadovas.
Konferencijos metu pranešėjai į tvarumą pažiūrėjo įvairiais aktualiais pjūviais. Koks šiuo metu yra tvarumo teisinis reglamentavimas ir ko verslui reikės šioje srityje imtis jau artimoje ateityje? Ar tikrai kai kurie teisės aktai netrukdo verslui būti tvariam?
Tvarūs finansai ir tvarumo ekonominė nauda – dar vieni svarbūs raktiniai žodžiai, be kurių ateityje sunku bus išgyventi bet kuriai įmonei. Jau dabar tvarumui daugiau dėmesio skiriantis verslas lengviau pritraukia investuotojų ir lėšų plėtrai, o ateityje tvarumo reikšmė dar labiau didės.
Didėjanti tarša ir klimato kaitos padariniai skatina pereiti prie elektra varomo transporto naudojimo. Kuo svarbūs elektromobiliai tvariam verslui? Kodėl yra mažiausiai 10 priežasčių pradėti savo kelionę aplinkai draugišku automobiliu? Kaip Vilniuje kuriama aplinkai draugiškojo viešojo transporto sistema ir kaip po sostinę keliausime šio šimtmečio pabaigoje?
Kadangi tvarumas neatsiejamas nuo žiedinės ekonomikos, konferencijoje daug dėmesio buvo skirta, kaip reikia tvarkyti transporto priemonių ir remonto atliekas, o elektromobilių baterijoms suteikti antrą gyvenimą.
Bendrovės BATTEC vadovas Vytautas Ščiuka pristatė pirmuosius Lietuvoje stacionarius energijos kaupiklius, pagamintus iš panaudotų elektromobilių baterijų.
Tarp konferencijos „Tvarumas, kuris apsimoka“ temų buvo ir mūsų gyvenime vis svarbesnę vietą užimanti žalioji energija, automobilių dalinimosi paslauga. Dalintasi įžvalgomis apie tvarumo tendencijas reklamoje, kaip dažnai susiduriame su „greenwashing“ arba žaliuoju smegenų plovimu, kiek iš tiesų yra tvarumo versle?
Praktiniai pavyzdžiai parodė, kodėl svarbu ir kaip neužgesinti pačių darbuotojų iniciatyvos bei juos įtraukti į tvarią veiklą. Kodėl tvaresnė organizacija yra patrauklesnė darbuotojams? Nuošalyje neliko ir tokios temos, kaip gamtos svarba šiuolaikiniam žmogui ir kaip darbdaviai galėtų įtraukti darbuotojus į gyvosios gamtos stebėjimą.
Konferenciją MO muziejuje „Tvarumas, kuris apsimoka“ organizavo Aplinkos apsaugos institutas, ATC ir „Choco Agency“. Organizatoriai numato tokį pat renginį ir kitąmet.
