Parama gelbėjo, bet neišgelbėjo
Rugsėjo viduryje jau nutraukta valstybės parama verslams už darbuotojų prastovas, subsidijų taip pat nebeliko, o atidėtų mokesčių sąskaitos gąsdina smulkiuosius ir vidutinius verslus Lietuvoje.
„Mūsų manymu, 2022 metai bus lemtingi pamatyti, kaip smulkiems ir vidutiniams verslams seksis pasitraukus valstybės paramai“, – apie dabartinę padėtį sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė. Tik pasibaigus valstybės paramai ir praėjus tam tikram laikui bus įmanoma pamatyti, kaip iš tikrųjų laikosi įmonės.
E.Radišauskienės teigimu, antraisiais pandemijos metais jau buvo galima pastebėti, kad bankrotų skaičius buvo sumažėjęs, palyginti su pandemijos pradžia. Pasak pašnekovės, tai rodo, kad verslus valstybės parama tuo metu tikrai išgelbėjo.
„Tokius verslus ekonomistai vadina „zombiais“. Nutrūkus valstybės paramai išvysime, kiek „zombių“ turime, ir kol kas apie jų skaičių galime tik spekuliuoti“, – aiškina E.Radišauskienė.
Teigiama, kad kai kurie sektoriai jau atsigavo dėl augančio visuomenės vartojimo, o kai kuriems net nebuvo nuo ko atsigauti. Visgi turizmo, maisto pramonės sektoriams ar kitiems su sunkumais susiduriantiems verslams, pasak Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės, dabar esančios verslo paramos priemonės turėtų būti adaptuotos pagal pakitusią situaciją.
Vis dėlto E.Radišauskienė pabrėžia, kad tai neturėtų būti tokio tipo parama, kokia buvo teikiama viruso plitimo pradžioje. Taip pat teigiama, kad net ir valstybei įvedus daugiau ribojimų, verslai turėtų iš valstybės gauti atitinkamą paramą, kad būtų išlaikytas nustatytas valstybės pajamų lygis.
Tiesa, kitų metų valstybės biudžete lėšos paramai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms nėra numatytos.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas Gediminas Rainys taip pat tikina, kad didžioji dalis verslų prie taikomųjų karantino priemonių prisitaikė, adaptavosi informacinių technologijų srityje ir perėjimas į nuotolį tapo teigiamu pokyčiu.
Patarėjo teigimu, kritiniai sektoriams valstybės paramos vis dar reikėtų, tačiau atsigavusiems verslams tai jau nebėra reikalinga. „Netikiu, kad bus didelių staigmenų trečiuose pandemijos metuose“, – kritiškai situaciją vertina G.Rainys.
Vis dėlto yra manančių ir kitaip. „Smulkiam ir vidutiniam verslui dabar yra labai sunku“, – sako Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Verslininkams situaciją, anot tarybos pirmininkės, apsunkina ne tik paramos trūkumas, bet ir nežinomybė, kaip toliau vystysis situacija šalyje.
D.Matukienės teigimu, padėtį apsunkina ir karantino metu Vyriausybės įvestos priemonės: galimybių pasas riboja klientų srautus, o privalomasis testavimasis, kai nejaučiami jokie koronaviruso simptomai, taip pat nėra racionalus sprendimas.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovė akcentuoja ir tai, kad dabar aktuali problema yra susijusi su suteikiamomis paskolomis smulkiesiems verslininkams: „Skolinimo kreivė mirtinai stovi ties nuliu ir pagalbos verslas tikrai negauna.“
Situacija keičiasi
„2019-2021 m. Lietuvoje buvo itin geri metai Lietuvos verslams – tai rodo makroekonominiai rodikliai“, – sako E.Radišauskienė.
E.Radišauskienės tikinimu, šių dviejų metų laikotarpiu buvo matoma, kad nepaisant išorinių aplinkybių, žmonės turėjo pinigų vartojimui: rekordiškai augo prekių ir paslaugų eksportas bei „non-tradable“ (liet. neprekiaujamųjų) paslaugų sektorius. „Lietuvos ekonomika buvo viena mažiausių COVID-19 paveiktų visoje Europos Sąjungoje ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje“, – pabrėžia LVK generalinė direktorė.
Dauguma verslo sektorių jau atsigavę, o kita dalis įmonių neišsilaikė. Nors situacija ir prognozės miglotos, anot E.Radišauskienės ir dauguma Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO) ekspertų, pasiekti padėtį, kuri buvo prieš pandemiją, turizmo sektoriuje prireiks 2,5-4 metų.
Nors sunkiau sekasi išsilaikyti vietinių paslaugų sektoriui, labiausiai pastebima, kad vis dar su iššūkiais susiduria tiek atvykstančiojo, tiek išvykstančiojo turizmo sektorius. „2021 m. per pirmus 9 mėn. kone dvigubai mažiau buvo registruota turistų – tiek Lietuvos gyventojų tiek užsieniečių – apgyvendinimo įstaigose, palyginti su 2019 m. pirmais 9 mėnesiais“, – skaičiavo E.Radišauskienė.
Pašnekovė pastebi ir kitą turizmo paslaugas mažinanti tendencija: „Ne tik mažiau užsieniečių pradėjo keliauti į Lietuvą, bet ir patys Lietuviai pradėjo mažiau keliauti į užsienį, tad išvykstamojo turizmo paslaugas teikiančios įmonės taip pat smarkiai nukentėjo nuo pandemijos.“
Visgi iš dalies gerėjančią bendrą ekonominę ir besikeičiančią verslų padėtį Lietuvoje bei visoje Europoje įrodo ir rezultatai naujausioje Europos prekybos rūmų asociacijos inicijuotoje kasmetėje įmonių apklausoje „Eurochamber Economic Survey 2022“, kurioje taip pat dalyvavo ir dalis Lietuvos įmonių.
Lapkričio 9 dieną pristatytoje Briuselyje ir dvidešimt devintą kartą rengiamoje verslo įmonių apklausoje iš viso dalyvavo 52,967 smulkios, vidutinės ir stambios įmonės, iš jų – 200 Lietuvos. Kiekvienas apklausos dalyvis atsakė į septynis klausimus apie skirtingus verslo aspektus.
G.Rainys šią apklausą vertina kaip patikimą šaltinį: „Apklausos ir verslo nuotaikos bei ko tikėjosi verslas pernai šiems metams ir šiemet kitiems metams skiriasi kaip diena ir naktis.“
Pasak patarėjo, pernai prognozuojami verslo parametrai sukėlė didelį pokytį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje: bendrai įmonės turėjo teigiamų įžvalgų apie apyvartą vidaus rinkoje, eksporto situaciją, užimtumo didinimą ir mažinimą bei investicijų klausimą.
Problemos išlieka
Nors problemų verslo sektoriuose netrūksta, pastarieji verslai, ypač eksportuojantys tam tikrus produktus ir paslaugas, sėkmingai savo veiklą perkėlė į nuotolį.
G.Rainys sako, kad apklausoje nustebino tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje aktualiausia problema kurią sukelia tam tikra verslo aplinka. Pasak patarėjo, ilgą laiką įmonės susidurdavo su mokestinės naštos, mokesčių administravimo, finansinio pasiekiamumo tema ir verslo adaptacija kintančiomis sąlygomis.
„Dabar akivaizdžiai didžiausia problema yra susijusi su darbo jėga“, – pastebi G.Rainys. Įmonės atsakė, kad susiduria su darbo jėgos dideliais kaštais bei tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo.
E.Radišauskienė taip pat pabrėžia, kad dauguma verslų tikrai yra pajėgūs ir tai rodo ekonominiai rodikliai, bet šiuo metu turizmas yra labiausiai nukentėjęs nuo pat pandemijos pradžios: „2020 m. statistika dar blogesnė, taigi, turizmo sektorius jau pusantrų metų dirba su itin sumažėjusiais srautais.“
Vis dėlto G.Rainio teigimu, kalbantis su verslu susidaro viena išvada: valstybės rinkos intervencijos priemonės, kurios pandemijos metu buvo sustiprintos ir praplėstos, suponavo, kad dalis dirbančiųjų nebenori grįžti į darbo rinką bei tapti samdomais darbuotojams. Šiai problemai nepadeda ir skiriamos didelės lėšos darbuotojų kvalifikacijos klausimu.
„Be jokios abejonės, taip pat labai stipriai paaštrėjo žaliavų ir energijos pasiekiamumas už tinkamą kainą problema“, – akcentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovas. Vasarą, anot patarėjo, ši problema nebuvo tokia aktuali kaip šiais pastaraisiais mėnesiais.
Išeičių dar liko
Pasak Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės, šioje verslų situacijoje yra trys išeitys: bandyti kažkaip išsikapanoti patiems, bankrutuoti arba Vyriausybei apgalvoti, kokios priemonės šiuo metu veikia ir kokios ne.
D.Matukienė pabrėžia, kad didžioji dalis šalies ekonomikos laikosi ant smulkiųjų ir vidutinių verslų – jie įdarbina daugiausiai darbuotojų ir sumoka mokesčių. Anot D.Matukienės, Lietuvoje net 70 tūkstančių įmonių turi nuo 1 iki 4 darbuotojų. Bent didžiajai daliai bankrutavus bedarbiai užplūstų Užimtumo tarnybą.
Tarybos pirmininkė pateikia aiškų siūlymą tiek epidemiologinei, tiek verslo padėčiai gerinti: „Neveikia galimybių pasas, kuris smulkiajam verslui regionuose yra tiesiog peilis po kaklu. Kitas dalykas – neveikia testavimas, dėl kurio jau bus sprendžiama.“
Visgi G.Rainys mato kitą sprendimo kelią – pasinaudoti Europos prekybos rūmų asociacijos apklausos rezultatais. Anot patarėjo, šios verslo nuomonės rezultatai ir išvados kasmet yra pristatomos Europos ekonomikos forume, kuriame dalyvauja aukščiausių Europos Sąjungos institucijų atstovai.
„Asocijuotų struktūrų ar konfederacijų priedermė dalyvauti teisėkūros procesuose“, – pabrėžia G.Rainys. Taip pat teigiama, kad šios išvados ir praktiniai apklausos rezultatai gali būti naudojami kaip argumentai ir įrodymai šalies politikams ar tai naudojama kuriamose teisėkūros formuluotėse.
Prie šios apklausos pildymo aktyviai prisidėjo Kauno, Panevėžio, Šiaulių, taip pat ir Klaipėdos ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos.
