Amerikietiškos virtuvės gaminių mėgėjai tikino kartais eilėse praleidžiantys porą valandų, o jų automobiliai net sudaro spūstis Muravos sankryžoje.
Galima pamanyti, kad laiko mašina nusikėlėme tris dešimtmečius į praeitį, kai žmonės net nakvodavo prie greitojo maisto restoranų norėdami paragauti išsvajotojo sumuštinio, kurį buvo matę tik vaidybiniuose Holivudo filmuose.
Restorano šeimininkus tokie vaizdai tik džiugina ir jie norėtų, kad eilės niekada nesutrumpėtų. Jeigu kokių nors nesklandumų veiklos pradžioje ir būta, juos galima ištaisyti, o jeigu kauniečiai liks ištikimi šiam prekės ženklui, verta pagalvoti apie antro restorano Kaune atidarymą.
Pagaliau pasisotinę kauniečiai dalijasi įspūdžiais socialiniuose tinkluose tiek apie siūlomus patiekalus, tiek apie aptarnavimą bei eiles.
Eilės rikiuojasi ir prie išsvajotų išmaniųjų įrenginių, batų ir net maisto produktų, tad nereikėtų pernelyg stebėtis dėl naujo restorano apgulties. Tik kaip iškentėti porą valandų, kai skrandis groja maršą?
Kaip žinome, dėl skonio sunku ginčytis, o aptarnavimą galima objektyviau įvertinti ir visi vieningai sutaria, kad dvi valandas stovėti eilėje prie sumuštinio nėra normalu. Nenormalu, tačiau visi kantriai laukia.
Kita vertus, prekybos vietose pasigendantiems nepriekaištingo aptarnavimo klientams apie tai neverta net svajoti, o posakis apie visada teisų klientą yra visiška atgyvena.
Žinomas aviacijos ekspertas D.Bartkus yra sakęs, kad po kiekvienos krizės paslaugų kokybė civilinėje aviacijoje smarkiai krinta ir keleiviams paliekama vis mažiau privilegijų, o net už menkiausią paslaugą tenka mokėti papildomai.
Jeigu kas nors prieš dešimtmetį su užuojauta žvelgė į bendrovės „Ryanair“ klientus, šio vežėjo nustatytos keliavimo sąlygos dabar atrodo labai patraukliai.
Labai panašios taisyklės pandemijos metu įsigalėjo prekybos centruose.
Apie gresiančius nepatogumus prekybininkai pirkėjus pradeda gąsdinti dar neišėjus iš namų – tiekimo grandinės sutrūkinėjo, Kinijos gamintojai nespėja vykdyti užsakymų, todėl labai tikėtina, kad Kalėdoms skirtą dovaną ar puošmeną gausite tik prieš Velykas.
Pirkite tai, kas liko nuo praėjusių metų, arba išvis nieko negausite. Aišku, šiemet tas daiktas jau pabrango, nes viskas brangsta. Kalbėti su pardavėju apie nuolaidas tokiame fone net atrodo šiek tiek nepadoru.
Prekybos centrų prieigose klientus pasitinka rūstūs apsaugos darbuotojai, kurie rūšiuoja pirkėjus: galimybių paso turėtojams leidžiama užeiti į vidų, neturintiems tokio dokumento tenka likti už durų.
Jeigu net pavyko išsirinkti reikiamus pirkinius, vėl tenka stumdytis eilėse, mat dirba vos keli kasininkai, o retkarčiais pasirodantis prekybos centro darbuotojas atkakliai agituoja naudotis savitarnos kasomis.
Jos tinka ir patinka tikrai ne visiems pirkėjams vien dėl to, kad savitarnos kasose negalima pasinaudoti visomis siūlomomis paslaugomis.
Didelė tikimybė, kad greitai jų išvis neliks, nes būtent tos paslaugos trukdo visiškai pereiti prie savitarnos kasų.
Net jeigu banko sąskaitoje turite pinigų perteklių, šiandien pat norėtumėte sėsti prie naujo automobilio vairo ir už pirkinį nesiderėdami atsiskaityti grynaisiais, nieko nepeštumėte.
Automobilių salono vadybininkas pasiūlytų pateikti užsakymą ir užsukti maždaug po pusmečio.
Karantinas ir įvairūs verslo apribojimai privertė gyventojus dažniau pirkti internetu, užsisakyti maisto produktus į namus.
Nepaisant tokio apsipirkimo būdo privalumų internetas nesuteikia galimybės paliesti pirštais audinio ar nuotoliniu būdu pasimatuoti batų. Į krepšius kraunamos ne tos daržovės, kurių norėtų klientas, o tas, kurias pačiumpa surinkėjas.
Visiškai nepanašu į situaciją, kurioje klientas yra karalius, – karūną tenka nusiimti net stovint eilėje prie greitojo maisto restorano.
