Pertvarkos metu į vieną agentūrą ketinama konsoliduoti visas su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusias valstybės funkcijas, kurias šiuo metu atlieka kelios įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). „Versli Lietuva“ ir LVPA bus sujungtos į vieną naują agentūrą. Tai planuojama atlikti kitų metų pirmojoje pusėje.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad šiuo metu šalyje yra kelios agentūros, kurios turi skirtingas funkcijas, tačiau šių funkcijų koordinavimas ir konsolidavimas verslui leistų paslaugas gauti paprasčiau.
„Jūs turite verslą. Jums reikia papildomų investicijų. Joms gauti, europinei paramai gauti jūs kreipiatės į LVPA. Ji vertina, tada gaunate arba negaunate pinigus. Jums reikia, pavyzdžiui, pagalbos eksportui – einate į „Verslią Lietuvą“, skambinate, gaunate pagalbą. Jums reikia konsultacijų, finansų biotechnologijų sričiai – tada įsijungia MITA. Kartais taip nutikdavo, kad tam pačiam verslininkui, tą pačią dieną paskambina iš ryto „Versli Lietuva“ ir pakviečia į tą pačią parodą, o vakare – MITA.
Ūkiškai kalbant – fragmentuotos, išskaidytos funkcijos, išsklaidyti resursai, kuriuos mes norime sutelkti į vieną“, – komiteto nariams teigė A. Armonaitė.
Ministrė kartu patikslino, kad būsimo agentūros vadovo atlyginimas turėtų siekti 4–5 tūkst. eurų „į rankas“, o vienas iš šios reformos tikslų taip pat bus užtikrinti, kad visi būsimos agentūros darbuotojai turėtų nuolatinius etatus, priešingai nei dabar, kuomet didelė dalis atlyginimų finansuojami iš projektinių lėšų.
„Siekis yra turėti pastovius agentūros etatus, tokius, kokius šiuo metu turi „Investuok Lietuvoje“. Čia, aišku, yra ir biudžeto derybų klausimas (...) ilguoju laikotarpiu, vienareikšmiškai agentūra funkcionuoti galės stipriai tik tada, kai bus užtikrintumas ir nereikės gyventi nuo projekto iki projekto“, – tikino A. Armonaitė.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė patikslino, kodėl buvo atsisakyta prie naujosios inovacijų agentūros prijungti ir dar vieną įstaigą – tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūrą „Investuok Lietuvoje“.
Pasak jos, šiuo metu „Investuok Lietuvoje“ pasiekia pakankamai gerus veiklos rezultatus, todėl apie jos sujungimą su šiuo metu reformuojamomis įstaigomis kalbėti būtų per anksti.
„Kartais kyla klausimų, kodėl mūsų konsolidavimo plane nėra „Investuok Lietuvoje“. Kalbos apie mega verslo agentūrą visą laiką buvo ant stalo, tačiau turint omenyje „Investuok Lietuvoje“ tikslus ir pasiekiamus rodiklius, tą daryti turbūt būtų per anksti“, – komiteto nariams sakė E. Markevičiūtė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija inovacijų reformos poreikį grindžia tuo, kad Lietuvos inovacijų ekosistema vis dar atsilieka nuo kitų panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Lietuva 2021 m. Europos Sąjungos inovacijų švieslentėje priskiriama prie nuosaikių inovatorių, o kaip šalies silpnieji aspektai įvardijamos palyginti kuklios viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą versle, technologijų ir inovatyvių paslaugų eksportas.
ELTA primena, kad atitinkamiems Technologijų ir inovacijų, Mokslo ir studijų bei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymų pakeitimams praėjusį antradienį Seimas po pateikimo pritarė bendru sutarimu.
