Karpių Lietuvoje dairosi net lenkai – žuvų kainas išpūtė ne tik pradingę akvariumai

Žuvies kepsniai šį rudenį gerokai brangesni. Nuo praėjusių metų lapkričio iki šiol karpiai parduotuvėse pabrango kone ketvirtadaliu – 24 proc.

Vien per spalio mėnesį vidutinė šių tvenkiniuose auginamų žuvų kilogramo kaina šoktelėjo dešimtadaliu ir šiuo metu sukasi apie 6,5 euro.

Kilo ir kitų žuvų – jūrinių lydekų, menkių, sūdytų silkių kainos, tačiau ne taip smarkiai, kaip šviežių tvenkinių žuvų.

Įtaką tam neišvengiamai padarė ir gyvūnų globėjų spaudimas – nuo lapkričio parduotuvėse gyvomis žuvimis nebegalima prekiauti, o sugriežtėję reikalavimai išaugino žuvininkystės ūkių sąnaudas.

Pasak Lietuvos akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovo Rolando Morkūno, žuvų kainos, kurias vartotojai mato lentynose, neatspindi situacijos, į kurią yra patekę žuvis tvenkiniuose auginantys ūkiai.

„Sparčiai brangsta degalai, logistika, bet karpių augintojams už jų gyvo svorio kilogramą mokama kaina pakilo vos 0,1–0,2 euro.

Kadangi akvakultūros įmonėse karpiai sudaro 80 proc. visų auginamų žuvų, vos keliais procentais padidėjusi didmeninė jų kaina nepadengia išaugusių sąnaudų“, – tikino R.Morkūnas.

Savikainai pastaruoju metu įtakos daro ir kone dvigubai padidėjusi tvenkininės žuvininkystės ūkiams nuomojamos žemės vertė, pagal kurią savivaldybės apskaičiuoja mokesčius.

„Savivaldybės mus kerpa kaip avis – taiko didelius mokesčio procentus, nors Vyriausybė ir deklaruoja, kad mokesčiai artimiausiu laiku Lietuvoje nekyla ir nekils“, – kartėlio neslėpė pašnekovas.

Žuvininkystės ūkiams planuojama didinti mokesčius ir už vandens išteklių, tiksliau paviršinio vandens, naudojimą.

„Paradoksalu, bet valstybei turime sumokėti už tai, kad vykdome aplinkosauginę mums priskirtą užduotį – į tvenkinius surenkame pavasarinio polaidžio vandenį su daugybe nešmenų ir taip sustabdome jų nutekėjimą į upes, marias ar jūrą.

Per vasarą tvenkiniuose nusodiname paviršinio vandens suneštą dumblą, o rudenį turime susimokėti už jo likučius, lyg būtume kokios valymo įmonės. Pirkėjai viso to nežino – mato tik tai, kad žuvys parduotuvėse brangsta“, – kalbėjo R.Morkūnas.

Anot asociacijos vadovo, įtakos kainoms padarė ir sugriežtintos prekybos gyvomis žuvimis taisyklės.

„Anksčiau žmonės galėjo nusipirkti šviežių karpių tiesiai iš tvenkinių, bet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir gyvūnų globos organizacijos pasistengė, kad to nebebūtų. Dabar karpius prieš parduodant privalu apsvaiginti ir paskersti.

Kažkodėl tiems gyvūnų mylėtojams nesvarbu, jog tinklais pagautų silkių, skumbrių, doradų, kitų jūrose sužvejotų žuvų nereikia nei svaiginti, nei skersti, nei įsirengti atskirų patalpų, kad jas būtų galima išskrosti klientams paprašius“, – piktinosi R.Morkūnas.

Dabar kiekvienas akvakultūros ūkis, turguje karpiais prekiaujantis vos kelias šeštadienio valandas, turi pasirūpinti skrodimui skirtomis patalpomis, nors iš pardavinėjančių kitas žuvis to nereikalaujama.

„Mūsų ūkiams sukurtos nekonkurencingos sąlygos.

Veterinarijos tarnyba negirdi mūsų pastabų, ir Žemės ūkio ministerija lyg kurčia“, – aiškino akvakultūros ūkių atstovas.

Žuvivaisos bendrovės „Vasaknos“ direktoriaus Algirdo Šiukščiaus teigimu, karpių kainas pastaruoju metu ėmė didinti ir smarkiai sumenkusi jų pasiūla.

Šių žuvų mažiau užauginama ne tik Lietuvos tvenkiniuose, bet ir Lenkijoje – problemų ūkiams kelia ir gamtos sąlygos, ir šių žuvų išgyvenamumo rodikliai.

„Pavyzdžiui, suleidus į tvenkinius 10 tūkst. metinukų ar poros metų karpių užauga vos pusė jų. Net jeigu likusios žuvys yra didelės, nėra jų reikiamo kiekio.

Tikėtina, kad žuvys neišgyvena ir dėl streso, patiriamo jas gabenant iš vienų ūkių į kitus“, – svarstė A.Šiukščius.

Karpių stygius net ir kaimynus lenkus privertė domėtis jų pasiūla Lietuvoje. Už gyvo svorio kilogramą jie siūlo 2,5 euro (be pridėtinės vertės mokesčio – PVM).

„Deramės su lenkais dėl tiekimo. Be to, ir Lietuvoje tie žuvininkystės ūkiai, kurie turi perdirbimo cechus, stokoja žaliavos produktų gamybai ir pradėjo karpius pirkti vieni iš kitų.

Tikėtina, kad gyvo svorio kilogramo kaina šiemet dar gali pakilti iki 2,8–3 eurų be PVM, o tai tikrai neatpigins žuvų parduotuvėse“, – prognozavo „Vasaknų“ vadovas.

„Vasaknos“ karpių pjausnius indeliuose bei nepjaustytus karpius vakuumo pakuotėse tiekia porai prekybos tinklų.

Vienas jų – „Lidl“ – šio ūkio produktus gabens ir į savo parduotuves Latvijoje.

Šį rudenį žuvininkystės ūkių sąnaudas padidino ir pabrangę kviečiai bei kombinuotieji pašarai – įtakos tam padarė javų derlių suniokojusi gamta.

„Nuolatos didėja ir energetikai skiriamos sumos – pavyzdžiui, už elektrą per mėnesį sumokame apie 10 tūkst. eurų. Inkubatoriuose ir veisyklose šios išlaidos jau sudaro net trečdalį sąnaudų.

Mūsų bendrovėje dirba 55 žmonės, jiems reikia didesnių algų, o prekybininkai mus juk spaudžia. Vadinasi, teks auginti mažiau žuvų, bet išlaikyti pelningą kainą, nes neapsimokės auginti didelių kiekių“, – sakė A.Šiukščius.

„Norfos“ tinklas vienas pirmųjų nutraukė prekybą gyvomis žuvimis iš akvariumų. Tai buvo padaryta maždaug prieš aštuonerius metus, kai dar nebuvo kilę protestų dėl gyvūnų gerovės.

„Jau tada supratome, kad toks pardavimo būdas nei žmonėms, nei mums nėra priimtinas“, – yra sakęs „Norfos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Anot šio tinklo atstovo Dariaus Ryliškio, pastaruoju metu įvairių rūšių šviežios žuvies pardavimas po truputį didėjo, tačiau daugiausia įtakos tam darė ir tebedaro kainodara – skelbiamos akcijos.

„Žuvis ir jos produktai nėra pigūs, o per metus jie pabrango 10–20 proc.“, – sakė D.Ryliškis.

„Maximos“ tinklo parduotuvėse akvariumų su gyvomis žuvimis neliko šių metų pradžioje.

Pasak šios bendrovės Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, vietoj akvariumų atsiradusi erdvė buvo skirta atšaldytos ir vakuumuotos žuvies asortimentui plėsti.

„Pirkėjams pasiūlėme ne tik atšaldytų karpių, bet ir jų filė arba kepsnių.

Šiuos pokyčius jie priėmė itin palankiai – palyginti su pernykščiu rudeniu, karpių ir jų produktų pardavimas ūgtelėjo daugiau nei 60 proc.“, – sakė E.Dapkienė.

Ji priminė, kad šių metų pavasaris buvo gerokai šaltesnis negu praėjusiais metais, dėl to karpių auginimo sezonas vėlavo visu mėnesiu. Planuotas kiekis nebuvo užaugintas, tad atsirado jų trūkumas rinkoje.

„Mūsų tiekėjų teigimu, įtakos kainoms turėjo ir pabrangusios plastiko pakuotės – dalyje mūsų parduotuvių tiekiama vakuumuota karpių produkcija.

Mes savo ruožtu stengiamės ieškoti sprendimų, kad pirkėjai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius“, – kalbėjo E.Dapkienė.