Pasak reguliuotojos, šio dujotiekio operatorė pirmiausia privalo atitikti Vokietijos įstatymus.
„Agentūra padarė išvadą, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorę būtų galima sertifikuoti tik tuo atveju, jei jos teisinė forma atitiktų Vokietijos įstatymų reikalavimus“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Sertifikavimo procedūra „stabdoma tol, kol „Nord Stream 2“ patronuojančios bendrovės pagrindinis turtas ir žmogiškieji ištekliai“ bus perduoti patronuojamajai Vokietijoje įkurtai įmonei, kuriai priklausys ir kuri eksploatuos vokiškąją dujotiekio dalį“, pridūrė reguliuotoja, turėsianti įvertinti naujai pateiktus dokumentus.
Vokietijos federalinė tinklų agentūra turi iš viso keturis mėnesius – iki 2022 metų sausio – užbaigti „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.
Baigusi šį procesą Vokietijos reguliuotoja pateiks ataskaitą Europos Komisijai, kuri turės du mėnesius išvadai, su galimybe šį laikotarpį pratęsti dar dviem mėnesiams.
Pakilo dujų kainos
Po šių naujienų gamtinių dujų kaina Europos neatidėliotinų sandorių (spot) rinkoje šoktelėjo aukščiau 1000 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.
Antradienio vidurdienį artimiausių (gruodžio mėnesio) ateities sandorių kainų indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ pasiekė 88,9 euro už megavatvalandę, arba 1046 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, rodo biržos duomenys.
Gamtinių dujų kaina Europos neatidėliotinų sandorių rinkoje – didžiausia nuo spalio 26-osios.
Kainos šioje rinkoje kyla antrą dieną po to, kai visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ atsisakė rezervuoti tranzitinio dujotiekio Jamalas–Europa pajėgumus gruodžio mėnesiui. Kita vertus, Rusijos dujų monopolininkas išsaugojo galimybę naudotis šiuo magistraliniu vamzdynu, užsakydamas pajėgumus trumpalaikiuose aukcionuose.
Prijungė dvi Ukrainos įmones
Taip Bundesnetzagentur patenkino Ukrainos nacionalinio energetikos holdingo „Naftogaz“ ir valstybinio magistralinių dujotiekių operatoriaus prašymus įtraukti juos į Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorės „Nord Stream 2 AG“ sertifikavimo procesą.
Apie tai pranešė „Naftogaz“ valdybos pirmininkas Jurijus Vitrenka ir antrosios įmonės vadovas Serhijus Makahonas.
„Esame pasirengę pateikti savo argumentus, kodėl „Nord Stream AG“ negali būti sertifikuota, jei ji visiškai neatitiks Europos energetikos teisės aktų“, – pareiškė J.Vitrenka.
„Turime įtikinamų argumentų – tiek techninių, tiek ir politinių, kurie turėtų nutraukti Rusijos spekuliacijas Europos dujų rinkoje“, – sakė S.Makohonas.
„Dominuojanti „Gazprom“ padėtis rinkoje „Nord Stream 2“ veiklos pradžioje sukelia prieštaravimą Europos teisės normoms, kelia grėsmę konkurencijai Slovakijos, Vengrijos, Čekijos, Austrijos ir kitų Europos šalių rinkose. Reguliavimo institucija privalo tai įvertinti“, – pridūrė J.Vitrenka.
„Bundesnetzagentur“ rugsėjo 8-ąją pradėjo „Nord Stream 2 AG“ sertifikavimo procesą, kuris gali tęstis iki keturių mėnesių, o vėliau patenkino Lenkijos valstybės kontroliuojamos „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ paraišką jame dalyvauti.
Baigusi šį procesą Vokietijos reguliuotoja pateiks ataskaitą Europos Komisijai, kuri turės du mėnesius išvadai, su galimybe šį laikotarpį pratęsti dar dviem mėnesiams.
Diuseldorfo Aukštajam regioniniam teismui atmetus „Nord Stream 2 AG“ skundą dėl „Bundesnetzagentur“ sprendimo neatleisti šio projekto nuo ES dujų direktyvos reikalavimų taikymo, ši „Gazprom“ antrinė įmonė pateikė apeliaciją Vokietijos Aukščiausiajam Teismui.
Beveik prieš mėnesį „Nord Stream 2 AG“ skelbė, jog vamzdyno pirmoji gija jau užpildyta techninėmis dujomis ir paruošta veikimui.
Anksčiau „Gazprom“ teigė ketinantis pradėti tiekti dujas naujuoju dujotiekiu dar šiais metais. Kremliaus kontroliuojamas koncernas tvirtino, jog šiais metais juo gali būti perpumpuota 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, praėjusį mėnesį baigtas kloti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.
Šio projekto priešininkės, tarp kurių – JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą, argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.
Tuo tarpu projektą remianti Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.
