Praėjusį ketvirtadienį oro vežėja paskelbė pareiškimą, kuriame tą neigia. Bendrovė tikino, kad ji nevykdo jokių reguliarių ar užsakomųjų skrydžių į Irako ir Sirijos miestus, taip pat – tarp Stambulo Turkijoje ir Minsko. Be kita ko, „Aeroflot“ pažymėjo, kad per Rusiją tranzitu keliaujantys Irano, Irako ir Sirijos piliečiai turi gauti Rusijos tranzitines vizas.
Naujosios sankcijos gali būti paskelbtos gruodžio pradžioje kaip bendros ES ir JAV priemonės, rašė „Bloomberg“.
Žiniasklaida praneša, kad sankcijos gali būti taikomos Baltarusijos oro bendrovei „Belavia“ ir Turkijos vežėjai „Turkish Airlines“. Pastaroji dar lapkričio 9 d. paskelbė pareiškimą, kuriame neigė, kad yra susijusi su nelegalia migracija.
Anksčiau „Politico“ rašė, kad sankcijos „Belavia“ gali turėti įtakos esamoms ir būsimoms orlaivių lizingo sutartims, siekiant perimti oro vežėjos lėktuvus. ES taip pat svarsto taikyti sankcijas „įmonėms, nuomojančioms lėktuvus migrantams gabenti“, sakė „Bloomberg“ šaltinis, kurį cituoja bbc.com.
„Politico“ straipsnyje be „Aeroflot“ minimos ir kitos Rusijos oro linijos – „UTair“ ir „Nordwind“, tačiau ne potencialių sankcijų kontekste, o tik kaip į Minską skrendančios vežėjos.
Ar įmanoma virš Rusijos užverti dangų?
Rusijos politikai griežtai reagavo į informaciją apie galimas sankcijas. „Vis dėlto tikėkimės, kad tokios beprotiškos idėjos gyvena tik tokiuose siūlymuose. Vis tik vilkimės, kad tokios beprotiškos idėjos gyvena tik tokiuose informaciniuose pranešimuose.
Jūs ir aš jau matėme bendrovės („Aeroflot“ – BBC) pareiškimą, kad ji neskraidino ir neskraidino migrantų į Minską“, – sakė Rusijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „Aeroflot“ nėra susijęs su migracijos krize Baltarusijos pasienyje. Anot jo, „Aeroflot“ nevykdo skrydžių tarp tų šalių sostinių, „iš kur į Europą plūsta pabėgėliai po to, kai Europa kartu su Amerika šias šalis subombardavo“.
Pirmasis Federacijos tarybos tarptautinio komiteto vadovo pavaduotojas Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad Rusija gali uždaryti oro erdvę Vakarų oro linijoms, jei „Aeroflot“ būtų įvestos sankcijos.
„Europiečiai nesakė, apie kokias sankcijas kalbama. Esama ilgalaikės praktikos, kai aviacijos ginčų atveju, nukentėjus komerciniams interesams, Rusijos atsakymas būna veidrodinis“, – sakė Olegas Pantelejevas, agentūros „Aviaport“ vykdomasis direktorius.
Jis pridūrė, kad civilinė aviacija jau seniai apsaugota nuo griežtų politinių sprendimų. Sankcijų siūlymai, pasak O.Pantelejevo, išeina iš dešimtmečius vyravusio supratimo, kaip funkcionuoja tarptautinė civilinė aviacija, ribų. „Įvykus plataus masto diplomatiniam konfliktui su Rusija, maršrutuose tarp Europos ir Pietryčių Azijos gali likti tik Azijos bendrovės“, – komentavo jis.
Iš kur ir kaip pabėgėliai skrenda į Europą?
2020–2021 metais Baltarusijos valdžia panaikino arba gerokai supaprastino vizų režimą 76 valstybėms, įskaitant Siriją, Iraką ir Afganistaną. Kai kuriais atvejais viza, norint patekti į Baltarusiją, išvis nereikalinga. Tuo pačiu 2021 metais Baltarusija gerokai padidino skrydžių skaičių į Artimųjų Rytų šalis. Išvykimo oro uostuose neįmanoma suprasti, kuris asmuo – paprastas keleivis, o kuris – migrantas, siekiantis patekti į Europos šalis per Baltarusiją.
Tačiau reguliarių tiesioginių skrydžių iš Damasko (Sirija) ir Kabulo (Afganistanas) į Minską nėra.
Iš Sirijos į Baltarusiją galima patekti su persėdimu. Iš Damasko lėktuvai skrenda į Dubajų (JAE), Bagdadą (Irakas), Maskvą ar Beirutą (Libanas). Iš šių miestų galima pasiekti Baltarusijos sostinę.
Iš „Flightradar24“ matyti, kad reguliarius skrydžius tarp Minsko ir Bagdado vykdo
Irako bendrovė „Fly Baghdad“. Tai privatus oro vežėjas, turintis palyginti nedidelį šešių orlaivių parką – penkis įvairių modifikacijų „Boeing 737“ ir vieną „Bombardier CRJ-200“.
Pagal internetinius civilinių lėktuvų skrydžius sekančios tarnybos duomenis, privati Sirijos bendrovė „Cham Wings“ vykdė keturis tiesioginius skrydžius iš Irako į Baltarusiją – du lapkritį ir du spalį. Jai dar nuo 2016 m. taikomos JAV sankcijos: JAV apkaltino „Cham Wings“ kovotojų, karinės įrangos ir ginklų gabenimu Basharo al Assado vyriausybei. JAV iždo departamentas įsitikinęs, kad skrydžių bendrovę kontroliuoja Islamo revoliucijos gvardija.
Tiesa, šeštadienį, lapkričio 13-ąją, „Cham Wings“ pranešė laikinai stabdanti skrydžius į Minską.
„Fly Baghdad“ parduoda bilietus tiesioginiams skrydžiams iš Bagdado į Minską. Jų galima įsigyti įvairiose internetinėse bilietais prekiaujančiose svetainėse.
Maršrutų, jungiančių Minsko oro uostą su Bagdadu, sąraše yra ir dar vienas vežėjas – JAV registruota nedidelė krovinių aviakompanija „Gulf and Caribbean Cargo“. Per atvirus šaltinius rasti šios įmonės ryšio su Baltarusija nepavyko.
Iš Bagdado Minską taip pat galima pasiekti netiesioginiais jungiamaisiais skrydžiais. Tokiu atveju paprastai persėdama Maskvoje arba Stambule.
„Reisas reguliarus. Bilietus į jį gali nusipirkti visi, atitinkantys reikalavimus, kuriuos aviakompanija kelia savo keleiviams. Tai yra: turėti pasą, elgtis padoriai ir nusipirkti bilietą. Kaip nustatyti, ar šis asmuo yra kurdų pabėgėlis, ar ne“, – klausė agentūros „Infomost Consulting“ generalinis direktorius Borisas Rybakas.
Jis nemano, kad padidėjęs skrydžių skaičius – jau ženklas, kad vežėjas gabena migrantus. „Jei, tarkime, Baltarusija pradeda paprasčiau išduoti vizas ir susidaro keleivių srautas, tai normali oro vežėjos reakcija – arba šia kryptimi skraidinti didesniais lėktuvais, arba rengti dažnesnius skrydžius, jei tik tai įmanoma dvišalių vyriausybių susitarimų rėmuose“, – sakė ekspertas.
Neseniai Baltarusijos valdžia sugriežtino įvažiavimo į šalį sąlygas. Visų pirma, atšaukė vizų išdavimą oro uoste Sirijos, Irano, Afganistano, Nigerijos ir Jemeno piliečiams.
