Likus 4-iems metams iki Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ užbaigė kertinį šios programos projektą – išplėtė „LitPol Link“ jungtį.
Tarp Alytaus ir Elko miesto nutiesta ir nuo 2015 metų veikianti linija tapo Baltijos šalių vartais į Vakarų Europos elektros rinką, tačiau ruošiantis sinchronizacijai ją reikėjo išplėsti ir pritaikyti darbui su Lenkijos sistema.
„Tai tikrai reikšmingas įvykis, nes ši jungtis bus pagrindinė jungtis, užtikrinanti Baltijos šalių veikimą su kontinentine Europa. Jau šiai dienai turime jungtį, kuri gali užtikrinti sinchroninį veikimą“, – renginyje kalbėjo „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Jungties išplėtimas įgyvendintas per 4 metus, o statybos truko mažiau nei porą metų. Per šiuos metus buvo rekonstruotos 4 svarbiausios dalys: „LitPol Link“ skirstykla, Alytaus transformatorių pastotė, 330 kv ir 110 kv linijos.
Vienas pagrindinių atnaujintos „LitPol Link“ skirstyklos elementų – trys 410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatoriai. Tai galingiausi tokio tipo įrenginiai Baltijos šalyse ir būtent jie leis vienu dažniu sujungti Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros tinklus.
„Šioje vietoje turime tris unikalius transformatorius ir kiekvienas iš jų yra didžiausias Baltijos šalyse. Jie yra skirti tam, kad palaikytų techninius parametrus veikiant sinchroniniu režimu. Dėl jų teko paprakaituoti, buvo problemų ir Turkijoje, kur jie buvo gaminami.
Mūsų darbuotojai, kaip mes juokaujame, miegojo ant transformatorių, kol juos surinko, kitaip projektas būtų vėlavęs“, – apie naujuosius transformatorius kalbėjo „Litgrid“ direktorius.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, šis projektas yra lyg Lietuvos energetinės sistemos pamatas, o svarbiausia, kad tai padės užtikrinti nacionalinį saugumą.
„Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais visų pirma yra nacionalinio saugumo projektas, kuris leis Lietuvai, Latvijai ir Estijai nepriklausomai valdyti savo elektros energetikos sistemas, veikiant vienu dažniu su patikimais partneriais.
Pasiruošimas keturiose šalyse toliau vyksta sparčiai, kryptingai artėjame prie tikslo sinchronizaciją įgyvendinti 2025 m. Tačiau svarbiausią grandį – atnaujintą „LitPol Link“ jungtį – jau turime. Tai reiškia, kad nuo šiol niekas negali mūsų palikti izoliuota energetine sala: reikalui esant, turėsime galimybę prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos jungtis jau netrukus“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak R.Masiulio, „LitPol Link“ jungtis vartais į Vakarus prekybos prasme tapo jau prieš 6 metus, suteikdama galimybę importuoti ir eksportuoti elektrą iš Lietuvos į Lenkiją, tačiau jau nuo 2025 m. ji taps vartais ir galimybe sujungti elektros sistemas su Europos šalių partneriais visoms trims Baltijos šalims.
Vis dėlto, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija „Harmony Link“, „LitPol Link“ jungtis komercijai nebebus naudojama.
„Kai ši jungtis tarnaus kaip sinchroninė jungtis, ji nebus naudojama komercijai. Su Lenkija komerciniams tikslams ši linija nutrūks ir prasidės prekyba per „Harmony Link“ kabelį“ , – sakė „Litgrid“ direktorius R.Masiulis.
Jis taip pat nepamiršo ir padėkoti kaimynams, prisidėjusiems prie projekto sėkmės.
„Šią jungtį su Lenkija vystome kartu su lenkų kolegomis, kiekvieni darome darbus iš savo pusės, turime bendras darbo grupes, taip pat kaip ir „Harmony Link“ jungčiai. Tiek jų, tiek mūsų žmonės susitinka ir nuolatos kalbamės. Ši projekto sėkmė nebūtų įmanoma be Lenkijos“ – teigė R.Masiulis.
Jungties svarbą saugumui pabrėžė ir „Epso-G“ vadovas Rolandas Zukas.
„Mūsų grupė įgyvendina svarbius saugumo projektus. Visų pirma, mes dirbame su saugumu. Kai susitvarkome su saugumo dalimi, kai yra tam reikalinga infrastruktūra, galima kalbėti apie rinką, apie transformaciją, atsinaujinančių šaltinių integraciją ir kitus svarbius bei būtinus dalykus. Energetika yra būtina, kad šalis, ūkis ir ekonomika vystytųsi“, – teigė R.Zukas.
„Tai mūsų saugumo garantas, saugumo raktas, kurį visi kartu pasistatėme, nusipirkome“, – dar kartą pabrėžė D.Kreivys.
„Link Polink“ teritorijoje projekto metu nutiesta daugiau kaip 100 km laidų, pastotė ir skirstyklos plotas padaugėjo daugiau kaip 5 ha ir dabar prilygsta 11 futbolo aikščių dydžiui.
Bendra „LitPol Link“ išplėtimo projekto vertė – 22,5 mln. eurų, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
