5 dienų darbo savaitė mums yra visiškai įprastas dalykas, kuris, atrodo, yra vienas iš gyvenimo faktų. Tačiau tų faktų per pandemiją sumažėjo.
Pasirodo, galima dirbti kamščiams neskiriant brangių savo gyvenimo valandų. Pasirodo, darbui nereikia gražių drabužių ar biurų dramų. Pasirodo, prieš dešimtmečius išvystytos elektroninio bendravimo priemonės visiškai pakeičia laiko švaistymo susitikimus.
„Facebook“ ir būrys kitų didelių kompanijų leido darbuotojams likti namie. Iš tikrųjų, daug kompanijų per pandemiją sužinojo, kad brangiai išlaikomi biurai nėra būtini darbuotojų produktyvumui užtikrinti. Tiesą sakant, tam nebūtinos ir 5 darbo dienos.
Škotijos Vyriausybė nusprendė įvykdyti 4 darbo dienų eksperimentą. Tai, beje, buvo vienas iš rinkiminių pažadų. Bus tiriama, ar į eksperimentą įtraukta darbuotojų grupė išlaikys aukštą produktyvumą ir ar tai pagerins jų savijautą.
Panašų eksperimentą vykdė ir Islandija, kur 2500 darbuotojų keturis metus turėjo galimybę per savaitę dirbti 4 valandomis mažiau. Jų užmokestis liko tas pats, daugelis dirbo tik 4 dienas per savaitę. Produktyvumas? Nenukrito, o kai kur net pagerėjo.
Škotija norėtų 20 proc. sumažinti darbo laiką ir tikisi, kad žmonės nudirbs tiek pat. Kaip tai įmanoma? 3 dienas pailsėję žmonės dirba geriau ir yra laimingesni – savaitgaliai taps ir geresnių švenčių, ir geresnių kelionių laiku. Žmonės galės daugiau laiko skirti sau, o tai yra svarbu.
Be to, daug darbų iš tikrųjų yra tik paskirstomi per 5 dienas, nes prie tokios tvarkos esame pripratę.
Japonija taip pat norėtų pereiti prie 4 darbo dienų savaitės, nes žmonės tiesiog perdirba. Jei tokie eksperimentai kitose šalyse bus sėkmingi, tikėtina, kad ateityje tai taps standartu.
