S.Krėpštos teigimu, fiksuojamą NT rinkos augimą lemia sparčiai didėjančios gyventojų pajamos ir greitai atsigavusi ekonomika.
„Pozityvūs ženklai – spartus ekonomikos, pajamų augimas – lemia ir didelę paklausą NT rinkoje. Taip pat žinome tuos lietuviškus įpročius daug santaupų laikyti grynaisiais arba investuoti į NT rinką. Aktyvumas NT rinkoje tikrai yra didelis ir vertiname, kad rinka nėra perkaitusi, bet iš tikrųjų šyla“, – „Žinių radijui“ pirmadienį kalbėjo S.Krėpšta.
LB skaičiavimais, pažymi banko valdybos narys, NT turto kainos šiuo metu 7 proc. viršija kainas, nustatytas atsižvelgus į bendrojo vidaus produkto ir pajamų augimą. Pasak ekonomisto, esant tokiai situacijai, tam tikros vėsinančios priemonės reikalingos.
„Griežtesnis paskolos ir užstato santykis antrai ir paskesnei paskoloms (tai jokiu būdu neapima pirmųjų paskolų – jaunų šeimų tai nepaveikia), kapitalo rezervas bankams būtų tos pirminės prevencinės priemonės, kurios galėtų sustabdyti tą šiek tiek augančią sisteminę riziką NT sektoriuje“, – teigia S.Krėpšta.
Registrų centro (RC) duomenimis, lyginant su 2020 m. sausio-spalio mėnesiais, šiais metais jau įregistruota 28 proc. daugiau NT pirkimo-pardavimo sandorių – 2021 m. sudarytų sutarčių skaičius viršija 130 tūkst. Kaip skelbia RC, pirmuosius 10 praėjusių metų mėnesių registruota beveik 105 tūkst. sandorių, o analogišku 2019 m. periodu – 106,5 tūkst.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 32,8 tūkst. butų pardavimų – 22,5 proc. daugiau nei per dešimt 2020 metų mėnesių, kai įregistruota 26,7 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį-spalį – 29,6 tūkst.). Vien tik per šių metų spalį įregistruota 3,5 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 5 proc. mažiau nei praėjusių metų spalį, bet 9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį, rašoma Registrų centro pranešime.
Vilniuje šiais metais įregistruota daugiau kaip 11,4 tūkst. butų sandorių, arba 21,5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-spalį – 9,8 tūkst.), Kaune – 4,6 tūkst., arba 15 proc. daugiau (2019 m. – 4,2 tūkst.), Klaipėdoje – 3 tūkst., arba 39 proc. daugiau (2019 m. – 2,7 tūkst.).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 13,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 29 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-spalį, kai įregistruota daugiau kaip 10,4 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį-spalį – 10 tūkst.). Tik per šių metų spalį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 2,5 proc. daugiau nei per 2020 metų spalį, bet 3,5 proc. mažiau nei per šių metų rugsėjį, nurodo RC.
