Reaguodama į viešai skelbtą informaciją dėl galimo bankų kartelinio susitarimo, Konkurencijos taryba atliko preliminarią surinktų duomenų analizę ir šiuo metu nemato pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, teigiama tarybos pranešime.
Šių metų spalio 6 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo svarstoma iniciatyva atsisakyti privalomo notarinio hipotekos sandorių tvirtinimo.
Nuotolinio posėdžio metu kalbėjusi Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė, atsakydama į komiteto pirmininko Mykolo Majausko klausimą, ar panaikinus notarinį hipotekos sandorių tvirtinimą nekils neigiamų padarinių vartotojams, pasakė, kad „kalbant apie kainą, galiu paneigti, iš tikrųjų tos kainos nedidės, mes su bankais diskutavome apie tai“.
Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas šiame pasisakyme įžvelgė galimą bankų kartelinį susitarimą. „Nebėra turbūt ko slėpti, kad bankai diskutuoja dėl kainų ir dėl jų tariasi“, – Info TV sakė parlamentaras.
Kartelinio bankų susitarimo pavojui pritaręs Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas taip pat atkreipė dėmesį į besikeičiantį valstybės vaidmenį reguliuojant paslaugų kainas gyventojams.
„Vadinasi, valstybė nebenori kontroliuoti to proceso, atiduokim privatiems bankams, kurių dauguma yra nelietuviški“, – Info TV sakė J.Sabatauskas.
Tuo tarpu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius pareiškė abejojąs LBA pažadais, kad, hitopekos registravimą atliekant ir bankams, ši paslauga gyventojams nebrangs.
Kilus viešai diskusijai, ar LBA vadovės pasisakymas, jog bankai esą diskutuoja apie įkainius, negalėtų būti bankų sudaryto kartelinio susitarimo prielaida, Konkurencijos taryba teigia paprašiusi LBA pateikti detalesnius paaiškinimus.
Tačiau asociacija užtikrino konkurencijos prievaizdus, kad „jokių diskusijų apie klientams teikiamų paslaugų įkainius tarp LBA narių atstovų nevyko ir niekada nevyksta“.
Kaip teigiama LBA pranešime, asociacijos vadovės pasisakymas buvo susijęs ne su bankų įkainiais, bet su tuo, kiek vartotojams per metus kainuoja perteklinė notarų paslauga ir kad šios paslaugos atsisakymas nekilnojamojo turto sandorių kaštus esą sumažintų, o ne padidintų.
Atlikusi preliminarią analizę, Konkurencijos taryba teigia šiuo metu nematanti pakankamo pagrindo įtarti bankų kartelį.
„Viešumoje aptariama bankų diskusija, kaip rodo asociacijos pateikti duomenys, buvo susijusi su įstatymų leidybos iniciatyva, šiame kontekste paminint, kad skaitmeninės paslaugos, atsisakant privalomo sandorio registravimo pas notarą, galėtų sumažinti sandorius sudarančių asmenų kaštus“, – teigiama Konkurencijos tarybos pranešime.
Jeigu ateityje paaiškėtų naujų aplinkybių ir faktų, leidžiančių įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, taryba teigia iš naujo svarstysianti šį klausimą.
