Be to, jo teigimu, Šiaulių oro uosto teritorijoje esama kompanijų, kurios turi užmačių čia vykdyti lėktuvų aptarnavimo veiklą. „Manau, tai dar viena niša, nes Europoje tokių taškų nėra labai daug. O nuskraidinti lėktuvą į Turkiją, jį ten aptarnauti ir grąžinti atgal gana brangiai kainuoja“, – teigė V.Lembutis.
Anot jo, tokio centro atsiradimas Vidurio Europoje, Lietuvoje, būtų gana reikšmingas pokytis pačioje aviacijoje. Tačiau tam reikia ne tik pinigų, bet ir politinės valios. Tiesa, jo teigimu, pirmoji investicijų injekcija – 20 mln. eurų – į oro uosto infrastruktūrą jau padaryta.
Ieško, kas išsinuomotų sklypus
Nuo 2003 metų veikianti savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas visada, kaip teigė jo direktorė Aurelija Kuezada, save pozicionavo kaip krovininį oro uostą. Ir nors vienu metu iš Šiaulių buvo kviečiama skristi poilsiauti į Turkiją, tačiau kol kas planų grįžti prie komercinių skrydžių nėra – nusitaikyta į krovinius.
Vienas iš dabartinių strateginių oro uosto tikslų – pritraukti logistikos įmones, kurios galėtų užsiimti šia veikla – organizuoti krovinių gabenimą iš ar į Šiaulius. Šiuo metu oro uoste likusios laisvos dvi sklypo dalys – 1,9 ir 2,3 ha – kurias tikimasi išnuomoti logistikos veikla užsiimantiems verslams.
A.Kuezda pridūrė, kad šalia tikslo tapti krovininiu oro uostu, buvo kitas strateginis tikslas – turėti praktiškai viso spektro orlaivius aptarnaujantį tašką. Tam išnuomotos sklypo dalys: investuotojui „Aviatic MRO“, kurie vykdys orlaivių remonto darbus, ir „J&C Aero“, kurie užsiims orlaivių ardymu bei orlaivių interjero darbais.
„Aviatic MRO“ veikla turi prasidėti kitais metais birželį – jau pradėtas statyti angaras. Antrosios įmonės angaras turėtų iškilti po dvejų metų.
Galėtų vėl skraidinti veršelius
Beveik dešimtmetį iš Šiaulių oro uosto į Izraelį būdavo gabenami veršeliai. Tačiau 2016 m. pačioje pradžioje ši veikla sustojo, mat Izraelio oro krovinių gabenimo įmonė rado pigesnį sprendimą gabenti galvijus į savo šalį: veršelius iš mūsų regiono pakrauti į sunkiasvorį antžeminį transportą, vežti iki Slovėnijos jūrų uosto ir iš ten plukdyti juos laivais iki Izraelio. Verslas paskaičiavo, kad toks būdas transportuoti galvijus ženkliai pigesnis.
„Tačiau viliamės, kad Europos Komisija priims sprendimą dėl gyvūnų gerovės ir toks transportavimo mechanizmas atstumų atžvilgiu sutrumpės iki 500 km, kas galbūt padėtų susigrąžinti veršelių gabenimo verslo atstovus į Šiaulių oro uostą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Kuezada.
