Ketvirtadienį parlamentarų grupės vardu ji pateikė Seimui tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Dokumento aiškinamajame rašte A.Gedvilienė nurodė, kad šis siūlymas prisidės prie efektyvesnio pakuočių atliekų tvarkymo, aplinkos taršos mažinimo bei aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje depozito sistema veikia sėkmingai, gyventojai ją vertina palankiai, depozito sistemoje dalyvaujančios taros atliekų patekimas į gamtą ar mišrių atliekų konteinerius reikšmingai sumažėjo, įstatymo projektu siūloma plėsti vienkartinių taros pakuočių surinkimą į sistemą įtraukiant stipraus alkoholio taros pakuotes, kurios dažniausiai yra gaminamos iš stiklo.
Plėsti stiklo taros surinkimo apimtis būtina, nes šių vienkartinių pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklis išlieka žemas, Lietuva pagal jį atsilieka nuo ES uždavinių“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad 2016 metais šalyje pradėjus veikti užstato už vienkartines taros pakuotes sistemai (depozito sistemai), Lietuva tapo viena iš lyderių pasaulyje pagal šių pakuočių surinkimą lenkdama net šalis, kuriose sistema pradėjo veikti anksčiau.
Remiantis 2019 metų duomenimis, Lietuvoje buvo surinkta 92 proc. vienkartinių gėrimų pakuočių, o 85 proc. gyventojų teigė, kad dalyvavimas užstato sistemoje paskatino rūšiuoti ir kitas atliekas.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 16 d.
