Šalies vadovas atkreipė dėmesį į svarbiausią mokesčių pokyčių prioritetą – mokesčių sistemos teisingumo didinimą. Taip pat į įsisenėjusią problemą, kai mokesčių tarifai Lietuvoje priklauso ne nuo pajamų dydžio, bet nuo veiklos formos, kai trūksta paskatų rinktis darbo santykius.
„Reformos siekis turi būti ne mokesčių didinimas, o tolygesnis ir teisingesnis mokesčių paskirstymas tarp visų mokesčių mokėtojų“, – sakė prezidentas.
Susitikime buvo aptarta ir, prezidento nuomone, darbo santykių apmokestinimui tobulinti ypač svarbi priemonė – neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas, sutelkiant didžiausią naudą mažų pajamų gavėjams. Ši priemonė ypač aktuali augančios infliacijos sąlygomis.
Kaip turi atrodyti „teisingesni mokesčiai“? Juo labiau, kad valdantieji ruošia visą mokesčių reformos paketą įvairiausiose srityse. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
– Ponia Rūta, kaip jūs supratote prezidento pasakymą, kad mokesčiai turėtų būti teisingesni?
– Teisinga mokesčių sistema vadinama sąžininga, kai kiekvienas sumoka jam priklausančią dalį. Jeigu žmonės mato, kad vienas moka mokesčius pagal įstatymą, o kitas – ne, ta mokesčių sistema ir įstatymai, kad ir kokie geri bebūtų, neveikia, nes žmonės nebejaučia teisingumo jausmo. Pagrindinė mokesčių funkcija yra fiskalinė – valstybė renka pajamas, kad galėtų egzistuoti.
Taip pat, nustatant mokesčių sistemą, reikia prisitaikyti prie ekonominių realijų: kokia tai šalis – ar turistinė, prie jūros? Kokios mokesčių lengvatos – ar taikomos kokioms investicijoms? Ar yra krizės?
– Kokiomis kryptimis dabar dirba Finansų ministerija?
– Pirmiausia peržiūrime mokesčių įstatymus, lengvatas, nuostatas, ar jos įgyvendinamos, atlieka numatytą funkciją. Iš principo mokesčių lengvatos nėra blogos, bet jos turi būti labai subalansuotos ir atlikti viešai deklaruojamą užduotį, o ne skirtos naudotis galimybe nemokėti mokesčių, kad juos sumokėtų kiti.
– Pone Mariau, ką jūs galvojate apie teisingesnius mokesčius?
– Teisingesni mokesčiai reiškia, kad proporcingai sumokame visus mokesčius. Dar galima pasakyti – kartais geriau jų tiesiog neliesti ir pabandyti išgyventi iš to biudžeto, kurį turime. Nes šiandien mokesčiai biudžete surenkami geriau, negu buvo tikėtasi, ir noras juos labai stipriai padidinti neatrodo labai konstruktyvus.
Mokesčių reguliavimas turi būti kaip laikrodis – laikrodininkas laikrodžio nereguliuoja kirviu. Apie 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėtojų sumoka daugiau negu pusę GPM. Tai reiškia, kad šią valstybę veža maža dalis piliečių – tie, kurie dirba, uždirba, kuria. Šiandien iš jų reikalaujama vis daugiau.
Spalio mėnesį didelei visuomenės daliai bus labai stiprus šokas – mokesčių padidinimas. Manau, kad mokesčių pakeitimuose slypi daug kitokių pakeitimų – pakeitimai dėl NPD, GPM susigrąžinimo, pelno mokesčių. Čia visa esmė. Iš Finansų ministerijos po pusės metų diskusijų, kurių nebuvo, pagaliau laukiame dokumentų, kur aiškiai matysis projektai, kaip gyvensime artimiausius metus.
– Jūs manote, kad gresia mokesčių pakėlimas?
– Taip, nes sakoma, kad bus peržiūrėtos lengvatos, atimtos iš kažkokių mistinių žaidėjų ir tokiu būdu viskas bus sutvarkyta. Bet tai reiškia, kad tiesiog bus pakelti mokesčiai vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Bet kol kas anksti spręsti, nes ne kartą teko kritikuoti Finansų ministeriją dėl to, kad labai ilgai nėra projektų – jie atsiranda prieš pat biudžeto svarstymą.
Pats blogiausias galimas variantas – kad tie projektai bus priimti per biudžeto svarstymą, geresnis variantas – tas svarstymas persikels į kitus metus. Finansų ministerijos suburta darbo grupė neatliko savo funkcijos, diskusija neįvyko.
– Pone Nerijau?
– Trys svarbūs mokesčių sistemos kriterijai: paprastumas, efektyvumas, teisingumas. Pagal juos mokesčių sistema Lietuvoje yra prasta ir tikrai yra ką koreguoti ne tik pincetu, bet ir kirviu. Nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas – tai taip komplikuota, aš asmeniškai jo nesuprantu. Tai absurdas! Tie mokesčiai neefektyvūs, nes jų administravimas tiek valstybei, tiek įmonėms ir gyventojams atsieina daug brangiau negu kad iš jų būna surenkama pinigų.
Taip pat yra spragų – panašų darbą dirbantys asmenys, pavyzdžiui, pagal darbo sutartį dirbantis mokytojas ir individualią veiklą vykdantis konsultantas sumoka labai skirtingus mokesčius. Mokytojas kažkodėl sumoka didesnius mokesčius net ir gaudamas mažesnes pajamas. Pagal skirtingą teisinę formą įteisinantys savo veiklą asmenys neturėtų mokėti skirtingų mokesčių.
– Kiek, jūsų akimis, įmanoma tuos mokesčius padaryti suprantamus, aiškius ir gerai administruojamus?
– Visose valstybėse turime tą pačią problemą: kuo sistema komplikuotesnė, apipinta visokiomis išimtimis, lengvatomis, tuo daugiau ja gali piktnaudžiauti dideles pajamas gaunantys, didelį turtą turintys gyventojai ir įmonės, kurie gali mokesčių konsultantų pagalba optimizuoti savo mokestinę naštą.
Lietuvoje palikta daugybė tokių spragų, kurias žino ir supranta tik labai nedaug kas. Tą reikia naikinti. Finansų ministerijoje tikrai yra ekspertų, kurie tai puikiai supranta, be to, apie tas lengvatas kalbėta ne kartą.
– Ponia Rūta, buvo išvardinta daug priekaištų. Ką jūs galite į juos atsakyti?
– Suprantu, kad nuogąstavimai yra dėl to, kad mokesčių grupės darbas sutampa su biudžeto pateikimu. Pastaruosius 9 mėnesius peržiūrėjome visas mokesčių kryptis, įstatymus ir pateikėme alternatyvas diskusijai. Tad pateiksime viską, apie ką buvo diskutuota. Buvo ir viešas diskusijos pristatymas, kokios yra kryptys, svarstomos alternatyvos. Kokia bus pasirinkta galutinė alternatyva, dar svarstoma ir skaičiuojama.
Paskutiniame viešame posėdyje pateiksime jau pačius projektus, tada grupės nariai galės po 10 dienų išsakyti savo pastabas. Taip pat Seime susitiksime su frakcijomis. Visa tai bus spalio mėnesį. Išklausę visas pastabas koreguosime projektus ir pateiksime juos Vyriausybei, paskui – Seimui. Tada ir bus diskusija.
O su biudžetu bus pateiktas tik NPD didinimas – vienintelis, kuris atsilieps siūlomam minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui. Vyriausybė siūlysis verslui padėti dalintis papildoma MMA didinimo našta.
– Verslui mokesčių lygis išaugs ar ne?
– Šešėlis Lietuvoje nemažas. Jeigu būtų sumokami visi mokesčiai, mums nereikėtų jokių mokesčių didinimų. Papildomai didinti biudžeto išlaidas paraiškų yra milijardas. Iš šešėlio negauname kelių milijardų. Vyriausybė nenori didinti mokesčių siekdama gauti daugiau pajamų, ji nori sutvarkyti mokestinę sistemą ir tikrai bus mokestinių lengvatų.
Tačiau, jei visi mokėtume vienodus mokesčius be jokių lengvatų, būtų viskas labai paprasta, bet nelabai teisinga. Kai norime teisingumo, tada ir prasideda sudėtingumas.
– Pone Mariau, ar sulaukėte atsakymo?
– Įdomus atsakymas: „Kadangi turime šešėlį, reikia didinti mokesčius“. Mūsų Verslo konfederacijoje yra įmonės, mokančios 2-3 kartus didesnius nei vidutinius atlyginimus ir tiesiog jaučiame, kad mokesčiai didės. Šešėlis negali didinti mokesčių – tai absurdas.
– Ar teisingesnis mokesčių perskirstymas gali sumažinti šešėlį? Pavyzdžiui, dalis verslų negali mokėti kažkokių mokesčių tokių, kokius moka stambus verslas, todėl juos slepia? Jei šie mokesčiai būtų proporcingiau sudėlioti, galbūt jie imtų juos mokėti?
– Reikia sutvarkyti kai kurias sistemas, iš pradžių – akcizus. Iš Baltarusijos nuolat vežama nelegaliai pagamintų cigarečių kontrabanda, tad turėtume susirinkti mokesčius ten. Turime problemų ir su valstybės investicijų programa – ten išleidžiame apie milijardą. Jei viską susitvarkytume, nereikėtų didinti mokesčių – turime gyventi pagal biudžetą.
– Kokie mokesčiai verslui galėtų būti didinami?
– NPD didinimas yra gerai, jis turėtų susivienodinti su MMA. Bet klausimas, kieno sąskaita? Ar NPD nebus naikinamas uždirbantiems daugiau nei vidutinį atlyginimą? Taip pat per 10 dienų perskaityti visus siūlomus mokesčių pakeitimus niekas nebus pajėgus. Reikia daugiau laiko.
– Pone Nerijau?
– Nesutinku su nuomone, kad dėl to, jog nesustabdyta kontrabanda ar kažkurios investicijų programos nepasiteisina, reikia neliesti mokesčių sistemos, kuri turi spragų ir dėl to visokiomis lengvatomis naudojasi tie, kurie neturėtų. Tačiau šią problemą reikia būtinai išspręsti, nes tai yra toks įteisintas šešėlis – gaudamas kelis šimtus milijonų eurų gali sumokėti mažesnį mokesčių tarifą nei mokytojas, gaunantis 1 tūkst. eurų.
– Ar suprantate, kas čia vyksta ir ko link einama?
– Vienas pagrindinių uždavinių yra sukurti paprastesnę, efektyvesnę, teisingesnę mokesčių sistemą. Nepagrįstų lengvatų panaikinimas yra vienas žingsnis, kurį tikriausiai pavyks pasiekti. Taip pat Prezidentūra, kai kurios partijos buvo išsakiusios nuomonę, kad per valdžios sektoriaus biudžetą yra perskirstoma per mažai pinigų – šiuo metu apie 32 proc. BVP. Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra arčiau 40 proc. BVP, Šiaurės šalyse – 45 proc. BVP.
Bet, pavyzdžiui, Airija, Šveicarija perskirsto gerokai mažiau nei Lietuva ir neskursta nei jos, nei Šiaurės šalys. Tad neaišku, ar reikia perskirstyti daugiau per biudžetą, ar mažiau, bet leisti gyventojams patiems per mažesnius mokesčius kurti savo gerovę.
Daugiau perskirstant galima daugiau investuoti į infrastruktūros vystymą, mokėti geresnius viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir sustabdyti emigraciją, pakelti darbuotojų motyvaciją. Šiaurės valstybėse tas modelis yra pasiteisinęs dėl to, kad ten labai skaidri ir efektyvi valdžia, žemas korupcijos lygis, tad gyventojai nesispjaudo matydami tokius mokesčių tarifus. Ar mes tam pasiruošę, nesu tikras.
– Ponia Rūta, visgi siekiama, kad mokesčius mokantys verslininkai jaustųsi gerai nepaisant to, kad šešėlis pas mus dar didelis?
– Pagrindinis tikslas yra, kad visi mokėtų tuos mokesčius, kurie jiems priklauso. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, tik 30 proc. pačių didžiausių ir geriausių įmonių moka visus reikiamus mokesčius. VMI paskaičiavo, kad dėl to per metus netenka apie 60 mln. eurų.
– Pone Mariau, ko jūs nenorėtumėte?
– Mokesčių keitimas turi būti kuo retesnis. Kiekviena naujai atėjusi valdžia kažkodėl galvoja, kad gali pakeisti mokesčius savo linkme ir kad ji labai teisinga. Nesinorėtų tokių populistinių sprendimų, kaip apmokestinti direktoriaus automobilį, kažkokias įmonės išlaidas, nes verslas ir 20 proc. gyventojų, kurie sumoka 80 proc. ar 50 proc. pajamų mokesčio, stumia valstybę į priekį.
