Prie Pažaislio vienuolyno šią savaitę buvo įrengtos lentelės su užrašu „EUFCN LOCATION AWARD 2020“. Jos įamžino tai, kad Europos filmų biurų sąjunga Pažaislį pripažino geriausia Europos kino lokacija.
Apdovanojimas Kaunui skirtas už 2018 metų lapkričio mėnesį Pažaislyje filmuotą HBO ir „Sky“ serialą „Jekaterina Didžioji“, kuriame imperatorę vaidina Helen Mirren. Ji filmavimo metu buvo ir apsistojusi Pažaislyje.
Kad tokios lentelės atsirastų, pasirūpino Pažaislyje įsikūrusio svetingumo komplekso „Monte Pacis“ šeimininkai verslininkai.
Kauno miesto turizmo ir tarptautinės rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė tikino, kad keliautojai vis labiau domisi objektais, kuriuose filmuoti populiarumo sulaukiantys filmai ar serialai.
Tokio dėmesio pavyzdys – tiltas, esantis Petrašiūnuose. Dėl serialo „Černobylis“ jis tapo nauju traukos objektu Kaune ir taip pat pažymėtas serialą primenančia lentele. Pastebima, kad užklausų apie kino industrijos objektus dažnėja.
Buvęs ilgametis Kauno turizmo informacijos centro (TIC) vadovas, dabar Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos turizmo disciplinos dėstytojas Sigitas Sidaravičius mano, kad tai, jog vis daugiau dėmesio skiriama turizmui, susijusiam su kino industrija, yra gerai. Bet valdžios atstovai turėtų turėti aiškią strategiją, kokių turistų ir kaip privilioti į miestą.
– Ar, jūsų nuomone, tai, kad Pažaislis įvertintas kino kūrėjų, prisidės prie Kauno žinomumo pasaulyje ir ar kino industrija yra perspektyvi sritis, kuri gali garsinti Kauną?
– Tai, kad miestą garsina kino filmai ir serialai, – labai puiku. Tarptautiniai apdovanojimai yra reikšmingas dalykas, suteikiantis progą garsinti miestą. Man Kauno TIC teko vadovauti 15 metų. Jau tada miesto vadovus ir politikus bandžiau įtikinti, kad kino industrija yra labai perspektyvi sritis pritraukti turistų iš įvairių šalių.
Kai į Kauną pradėjo skraidyti pigius skrydžius organizuojanti kompanija, visi plojome rankomis. Bet ar kokiam nors sočiam vokiečiui ar britui, šiltai vakarojant namuose, gali šauti mintis, kad skris į Kauną? Kodėl jis tai turėtų daryti? Juk Kaunas yra tik maža pilka dėmė pasaulio žemėlapyje.
O štai kai per televiziją ar kino teatre žmonės mato įspūdingus mūsų miesto vaizdus, tai gali sudominti ir daugiau nei mes įspūdingos architektūros ar gamtos turinčių šalių gyventojų smalsumą ir norą viską pamatyti savo akimis, pabūti tose vietose, kuriose lankėsi, vaidino ir gyveno jų pamėgta kino žvaigždė.
Deja, daug metų miesto valdžios atstovai to nesuvokė. Dabar matau gerų pokyčių. Jaunesnė politikų karta pradėjo įžvelgti kino industrijos teikiamas galimybes privilioti daugiau turistų. Juk kiekvienas, kuris bent trumpam apsilanko Kaune, tampa jo gyventoju, nes čia valgo, nakvoja, naudoja vandenį ir taip papildo miesto biudžetą.
– Bet ar lentelių tvirtinimas prie objektų yra geriausia savireklama?
– Manau, kad verslininkams naudinga, kai populiariuose filmuose matyti vietovės, kuriose jie įsikūrę. Bet mieste yra daugybė labai įdomių objektų, kurie pasauliui nežinomi. Tai Kauno tvirtovės, kiti carinės Rusijos laikotarpio pastatai, su žydų tautos istorija susiję objektai ir istorijos, art deco palikimas.
Verslininkai ar įstaigų atstovai, kurie tokiuose pastatuose įsikūrę, neturi tiek pinigų, kad samdytų filmų kūrėjus ir jie kurtų filmus, kurie patektų į garsiausių Europos ir pasaulio televizijų kanalus ir iš jų potencialūs turistai bei kino kūrėjai sužinotų apie Kauną. Į tai turėtų investuoti miesto valdžia.
Man dirbant Kauno TIC buvome parengę pasiūlymus, kad už turizmą atsakingi specialistai turi parengti aiškią turizmo strategiją, tirti, kas ir kokius turistus domina, derėtis su pigių skrydžių organizatoriais. Bet Kauno TIC buvo pertvarkytas į agentūrą „Kaunas IN“, kuri atsakinga ir už turizmą, ir už verslo pritraukimą į miestą. Kai vaikas turi dvi aukles, lieka be galvos.
Net buvusios Kauno TIC patalpos Laisvės alėjoje, kurios turistams jau buvo žinomos, atiduotos programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ įgyvendintojams. Jų užduotis taip pat garsinti miestą, bet profesionalaus turizmo atstovo tose patalpose nebėra, o juk toks galėtų dirbti drauge su kultūrininkais. Taip pat turizmo informacijos centruose, kurie yra strateginėse vietose – geležinkelio, autobusų stotyse, – dirba vežėjų atstovai, o ne už miesto turizmą atsakingi profesionalai.
– Kokias, jūsų nuomone, turistų grupes, be kino industrijos mėgėjų, galėtume bandyti prisivilioti?
– Turistai į miestą atvyks tik tokiu atveju, jei jiems bus įkalta į protą, kad vieną ar kitą dalyką jie privalo pamatyti būtent tame mieste. Pavyzdžiui, pasaulyje populiarus sentimentų ar prisiminimų turizmas, kai žmonės ieško savo giminės pėdsakų ir palikimo kitose šalyse.
Labai perspektyvi sritis yra ir konferencinis turizmas. Apie tai, kad mieste stinga erdvių, kuriose būtų galima organizuoti tarptautines konferencijas, kalbama daug metų.
Kai buvo nuspręsta, kad prie Nemuno bus statomas M.K.Čiurlionio koncertų centras, buvo padarytas nemažas žingsnis į priekį. Centre ketinama rengti ne tik koncertus, bet ir konferencijas. Kaunas gali tapti svarbiu tarptautinio konferencinio turizmo tašku.
Bet dabar ypač svarbu tirti, kokios turizmo sritys sparčiausiai atsigaus po pandemijos, ir orientuotis į šias tendencijas. Neužtenka išleisti lankstinukų, kuriuose išvardyti miesto restoranai, ir tikėtis, kad į juos plūs užsieniečiai.
