Šių metų trečiąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,1 mlrd. eurų. Palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo teigiamas ir sudarė 0,05 proc.
Statistikų vertinimu, trečiąjį ketvirtį teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai, neigiamos – žemės ūkio veiklos rezultatai.
Metų pabaiga bus kuklesnė
„Lietuva, viena iš dešimties ES narių, kurios jau spėjo užglaistyti pandemijos praradimus, ir tęsia sparčią plėtrą. Be to, ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį tapo labiau subalansuotas – jį lėmė ne tik į išorę orientuotų sektorių rezultatai, bet ir energingesnis vidaus paklausa mintančių veiklų vystymasis“, – pastebi turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Anot jos, eksportuotojai ir toliau demonstruoja puikius rezultatus. Apdirbamoji pramonė ir trečiąjį ketvirtį neapleido kertinio plėtros variklio pozicijos. Prekių eksporto operatyvieji duomenys ir dviženklis pramonės produkcijos augimas rodo, kad išsibalansavusios žaliavų ir komponentų rinkos ne tik netrukdė gamintojams didinti apsukų, bet jiems pavyko net atrasti nišų, perimti užsakymus. Situacijoje, kuomet paklausa staigiai atsitiesia ir pinigų apstu, bet dėl „butelio kaklelio“ efektų trūksta prekių, žaliavų ir komponentų, mūsų gamintojai kol kas išlošia.
Tiesa, kaip pastebi ekonomistė, gamintojų lūkesčiai jau kurį laiką bjūra. Tai lemia labiau išorinės priežastys: ir geopolitinės įtampos, ir stringantys tiekimo kanalai bei komponentų trūkumas pasaulyje, trikdantis partnerių gamybos procesus ar net verčiantis ištisas gamyklas stabdyti veiklą, o galiausiai ir Europą purtanti energetikos krizė. Energijos kainų šokas mūsų gamintojus ne tik veikia tiesiogiai per besipučiančias sąnaudų eilutes, bet ir skaudžiai kerta Lietuvos kertinėms rinkoms Vakaruose, kurių ekonomikos jau kurį laiką siunčia nevienareikšmius signalus ir verčia nerimauti dėl atsigavimo tvarumo.
„Vartotojai vasarą atšventė su trenksmu. Karantinui pasibaigus staigiai atsigavęs namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį tik dar labiau įsibėgėjo. Vartotojų optimizmą kurstė besitaisanti padėtis sveikatos fronte, vakcinacijos pažanga, gyventojų sąskaitose susikaupusios solidžios pinigų sumos, gerėjantys darbo rinkos ir pajamų rodikliai. Visa tai garantavo ypač sėkmingą vasaros sezoną mažmeninei prekybai ir kitoms į vidaus rinką orientuotoms paslaugų veikloms, tarp jų ir labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems apgyvendinimo, maitinimo, turizmo, sporto, rekreacijos, pramogų ir kultūros sektoriams“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad perspektyvas temdo visose srityse įsisukusi infliacija. Išankstiniais Statistikos departamento vertinimais, metinė infliacija spalį šoktelėjo net iki 8,2 proc. Aukščiausi nuo 2009 m. infliacijos tempai gali užspausti gyventojų norą ir galimybes vartoti. Brangstant pirmos būtinybės prekėms ir paslaugoms, šių išlaidų išvengti sunku, tad gyventojai stengiasi sutaupyti, atsisakydami ne pirmos svarbos ar prabangos prekių ir paslaugų. Prie santūresnės vartotojų elgsenos prisideda ir paaštrėjusi pandeminė situacija – keturženklėje zonoje strigęs kasdienių COVID-19 atvejų skaičius verčia laisvalaikį planuotis atsargiau ir vengti rizikos užsikrėsti.
Trečiąjį ketvirtį dėl sezoniškumo specifikos stipriai išauga žemės ūkio vaidmuo. Dėl įtempto derliaus sezono žemės ūkio svoris ekonomikoje liepą-rugsėjį šokteli nuo įprastų 2-2,5 proc. iki 7-8 proc. Deja, šiemet žemės ūkio įtaka metinio BVP augimui nebuvo palanki. Nors vasaros pradžioje kalbėta apie dar vieną grūdinių augalų derliaus rekordą, vis dėlto, remiantis preliminariais duomenimis, sulaukėme 9 proc. už pernykštį kuklesnio rezultato.
Tiesa, būtina akcentuoti, kad šiaip jau derlius buvo tikrai geras – trečias didžiausias rezultatas istorijoje. Vis dėlto, jį tenka lyginti su pernai pasiektu absoliučiu rekordu. Nepaisant to, šie metai ūkininkams yra ypač palankūs, nes šį tikrai neblogą derlių jie parduos ypač palankiomis kainomis. FAO grūdų kainų indeksas šiemet fiksavo aukščiausią lygį nuo 2013 m., o kviečių kainos „Euronext“ biržoje šiuo metu siekia 285 eurus už toną ir yra net 45 proc. didesnės nei pernai.
I.Genytės-Pičienės teigimu, vangiau nei tikėtasi vystėsi statybų sektorius. Statybos darbų apimtys sausio-rugpjūčio mėnesiais teišaugo 1 proc. per metus. Iš operatyviųjų duomenų matome, kad sparčiai auga tik gyvenamosios statybos darbų apimtys. Nenuostabu, stebint rekordinį būsto rinkos aktyvumą ir sparčiausiai nuo 2005-2008 m. būsto burbulo laikų kylančias jo kainas. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta tik 1 proc. daugiau nei pernai, o inžinerinių statinių – net 4 proc. mažiau. Tokioms tendencijoms įtakos galėjo turėti viešųjų investicijų perstumdymai, tad teigiamas poveikis, tikėtina, nusistums į ateitį. Nepaisant to, statybų sektoriaus dalyviai optimizmu netrykšta, jų lūkesčiai prastėja. Tam įtakos turi išaugęs neapibrėžtumas, statybinių medžiagų, tiek darbuotojų trūkumas.
„Metų pabaigos rezultatai, tikėtina, bus kuklesni. Daugėja rizikos židinių eksporto rinkose. Sunku prognozuoti, kada atlėgs Europą apėmusi energetikos krizė, kaip stipriai ji pažeis jau ir taip išbrangusių žaliavų ir komponentų trūkumo sutrikdytą gamybos sektorių. Nerimo kelia ir Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus disbalansai, jei rizikos išsipildytų, poveikis nuvilnytų plačiai. Be to, kylančios kainos ir įsisiūbavusi pandemija gali neigiamai paveikti vartotojų lūkesčius ir elgseną, o tai prastins paskutinio metų ketvirčio namų ūkių vartojimo rezultatus“, – prognozavo ekonomistė.
Ekonomikos plėtra nenuvylė
„Paskutinis metų ketvirtis bus silpnesnis, o kiek, priklausys ir nuo pandemijos eigos, ir nuo to, kaip keisis gyventojų vartojimo mastas dėl šoktelėjusios infliacijos“, – teigia ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jis atkreipė dėmesį į pramonės sektoriaus rezultatus: per ketvirtį pramonės gamyba padidėjo 3,9 proc., ir tai, turbūt vėl buvo vienas geriausių rezultatų visoje ES. Labiausiai per metus išaugo cheminių produktų, elektronikos ir optinių gaminių, baldų, medienos gaminių, mašinų įrangos gamyba. Pramonės įmonės dėl užsakymų stygiaus ir toliau nesiskundžia, tačiau problemų toliau kelia tiekimo grandinės trikdžiai, sparčiai šoktelėjusi energetikos produktų kaina ir darbuotojų trūkumas. Dėl šių veiksnių daugeliui įmonių tenka susitaikyti su mažesniu, negu planuota, pelningumu.
Išlaidavo daugiau, taupė mažiau
„Trečią ketvirtį smarkiai į priekį ekonomiką tempė ir vidaus vartojimas. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis trečią ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnė negu prieš metus. Toks augimo tempas aiškiai rodo, kad gyventojų noras išlaidauti prekėms niekur nedingo, o įvesti reikalavimai į tam tikras prekybos vietas įleisti tik gyventojus, turinčius galimybių pasą, didelės įtakos prekybos sektoriui rugsėjį nepadarė. Trečią ketvirtį prekybos apyvarta augo sparčiau negu disponuojamos gyventojų pajamos. Be to, žmonės šių metų trečią ketvirtį neabejotinai daugiau išleido ir paslaugoms. Tokiam išlaidavimui įtakos turėjo ir ankstesniais ketvirčiais sukauptos santaupos“, – komentavo T.Povilauskas.
Jo teigimu, paskutinį metų ketvirtį prekybos sektoriaus rezultatai pirmiausiai priklausys nuo pandemijos eigos. Reikėtų priminti, kad praėjusiais metais ne maisto prekyba besiverčiančios parduotuvės buvo priverstos užsidaryti nuo gruodžio 16 dienos. Kadangi epidemiologinė situacija Lietuvoje prastėja, veikiausiai niekas negali būti užtikrintas, kad ji metų pabaigoje nepasikartos. Be to, spalį vartotojų lūkesčiai smuko, o tai irgi perspėja apie atsargesnį gyventojų požiūrį į trumpo laikotarpio ekonomikos ir jų pačių finansinės padėties perspektyvas.
Galiausiai infliacija šalyje toliau įsibėgėja – spalį ji jau buvo 8,2 procento. Tiesa, gyventojų piniginės labiausiai kainų šuolį pajus tik vasarį, kai reikės apmokėti sausio mėnesio sąskaitas už šilumą, elektrą ar gamtines dujas.
Kelių transporto sektorius augo
Nors buvo kai kurių geopolitinių problemų, transporto sektorius taip pat turėjo teigiamai prisidėti prie ekonomikos plėtros trečią ketvirtį. Krovinių vežimo kelių transportu paklausa išliko labai didelė pagrindinėse eksporto rinkose. Tiesa, darbuotojų trūkumas ir įmonių perkėlimas į kitas valstybes vis labiau riboja augimą. Sudėtingesnė padėtis trečią ketvirtį buvo vežimu geležinkeliu ir krova jūrų uoste besiverčiančioms įmonėms. Geležinkelių transportu vežtų krovinių apyvarta pirmą ketvirtį buvo 12,7 proc. mažesnė, o uoste perkrauta 8,1 proc. mažiau krovinių negu prieš metus. Kitais metais nuosmukis bus dar didesnis, jeigu iš tiesų nutrūks baltarusiškų kalio trąšų tranzitas ir krova.
Kiek nuvylė jau paskelbti liepos ir rugpjūčio statybos darbų apimties pokyčiai, kurie rodo, kad trečią ketvirtį statybų sektorius augo minimaliai. Tokiam rezultatui daugiausiai įtakos darė per metus sumažėję inžinerinės statybos darbai dėl to, kad praėjusiais metais tiesiog siekiant skatinti ekonomiką buvo skirta daugiau lėšų kelių tiesimo sektoriui.
„Statybų sektorius dėl darbų užsakymų neturėtų skųstis kitąmet, tačiau ir toliau problemų kels istoriškai aukštos žaliavų kainos ir darbuotojų stygius., – teigė ekonomistas. -
Didžiausią neigiamą įtaką BVP rodikliui trečią ketvirtį turėjo žemės ūkio sektoriaus rezultatai dėl maždaug 7 proc. mažesnio grūdinių kultūrų ir rapsų derliaus. Trečią ketvirtį šio augalininkystės sektoriaus įtaka ekonomikai siekia 5 proc., todėl mažesnis derlius nurėžė 0,4 proc. BVP“.
Baimes dėl nuosmukio pakeitė nerimas dėl spartaus augimo
Spartus BVP augimas, beveik penktadaliu padidėjusios būsto kainos, kaistanti darbo rinka ir dešimtadaliu augančios algos ima perspėti apie didėjančią netvaraus ekonomikos augimo riziką. Kadangi Lietuvos ekonomika yra nulėkusi į priekį gerokai toliau negu didžiosios euro zonos šalys, Europos Centrinio Banko vykdoma pinigų politika dabartiniu metu nepadeda kiek pristabdyti arklių. Kita vertus, gyventojų ir verslo skola Lietuvoje auga subalansuotu tempu, todėl bent jau šis veiksnys nėra tas, kuris labai skatintų ekonomikos temperatūros didėjimą. T.Povilauskas ragino: apie tai, kokią įtaką jų sprendimai darys ekonominiam stabilumui ateinančiais metais, turėtų pagalvoti ir politikai, svarstantys kitų metų biudžeto projektą.
