Dėl NT krizės ir elektros energijos tiekimo pertrūkių Kinijos ekonomikos augimo tempas trečiąjį ketvirtį pradėjo mažėti. Spalio 18 d. Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidėjo tik 4,9 proc., palyginti su praėjusių metų 7,9 proc. Antrąjį ketvirtį ekonomika augo 7,9 proc. Lyginant šį rodiklį trečiąjį ketvirtį, BVP padidėjo tik 0,2 proc., nors prieš tai ketvirtinis augimas buvo 1,3 proc.
Specialistai tokį didelį skirtumą sieja su stipriais praėjusių metų rezultatais, demonstruotais po pandemijos, todėl dabartiniai skaičiai atrodo kaip augimo sulėtėjimas. 2020 metais Kinija buvo vienintelė šalis tarp didžiųjų ekonomikų, kuri sugebėjo išvengti nuosmukio, rašo CNN, tačiau šiemet dėl lavinos problemų taip augti kaip anksčiau nebeįmanoma.
Viena iš Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimo priežasčių buvo Pekino bandymai sumažinti finansines rizikas lėtinant skolinimą NT sektoriui, kuris sudaro apie 25 proc. BVP. Skolų krizė NT bendrovėje „China Evergrande Group“ dar labiau paaštrino šio sektoriaus bėdas. Dėl to smuko žemės pardavimas. Įkandin nukentėjo ir statybinių medžiagų, tokių kaip plienas ir cementas, rinka. Remiantis „JPMorgan Chase & Co“ atlikta analize, rugsėjį visos investicijos į NT ir infrastruktūrą, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,5 proc.
Situacija NT rinkoje ėmė blogėti dar prieš „Evergrande“ techninį įsipareigojimų neįvykdymą, mano Maskvos Karnegio centro programos „Rusija Azijos-Ramiojo vandenyno regione“ vadovas Aleksandras Gabujevas. „Pernai rugpjūtį Kinijos valdžia NT plėtotojams įvedė naujas taisykles, kurios ribotų skolos kaupimosi greitį. Todėl daugelis kūrėjų ėmė mesti nebaigtus projektus, vartotojams siūlyti suteikti nuolaidas, kad kuo greičiau gautų grynųjų ir padengtų skolas. Tai sutrikdė pirkėjus ir daugelis apskritai nustojo pirkti tikėdamiesi tolesnio kainų mažėjimo ar rinkos padėties stabilizavimosi“, – aiškino jis.
Anot A.Gabujevo, NT rinkos krizė apėmė ir kitas pramonės šakas – pačios statybos yra svarbus BVP augimo šaltinis, o dėl pramonės problemų mažėja metalų ir kitų žaliavų bei prekių paklausa.
Kita Kinijos ekonomikos problema – anglies trūkumas, dėl kurio šalyje kilo energetikos sektoriaus krizė. Daugiau nei 20 provincijų gamyklų rugsėjo pabaigoje pristabdė gamybą arba visai nutraukė veiklą, nes dėl padidėjusių anglių kainų ir elektros energijos trūkumo vietos valdžios institucijos nutraukė elektros tiekimą pramonės reikmėms.
„Bank of America“ analitikė Helen Qiao interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ teigė, kad šiuo metu Kinijoje yra silpna investicijų paklausa, o dėl energijos trūkumo mažėja pasiūla. Dėl to, analitikės prognozėmis, ekonomikos augimas kitą ketvirtį gali sumažėti iki 3-4 proc.
Kinija siekia padidinti gavybą anglies kasyklose, tačiau elektros energijos tiekimo apribojimai pramonės sektoriui gali išlikti ir žiemos mėnesiais, nes namams šildyti reikės anglių. O kai kurios provincijos dėl šaltų orų paankstino šildymo sezoną.
Kinijos BVP augimo sulėtėjimą trečiąjį ketvirtį iki 4,9 proc. vietoj numatytų 5,2 proc. išprovokavo daugybė veiksnių. Tarp jų – ir nestabilus išorės ekonominis fonas. Taip teigė brokerių kompanijos „Alor Broker“ vyriausiasis analitikas Aleksejus Antonovas.
„Kinija – didžiausia pasaulio ekonomika, todėl ji yra ir viena pagrindinių energijos išteklių: naftos, anglies, elektros – vartotojų. Tačiau dėl nestabilios paklausos, kurią lemia plintantis koronavirusas, dėl natūralios energijos išteklių trūkumo, realu laukti Kinijos ekonomikos sulėtėjimo“, – sako jis.
Kiek viskas prastai?
Ekspertų teigimu, augimo lėtėjimas vyksta rekordinio pirmojo ketvirčio augimo fone, todėl skaičiai atrodo dramatiškesni, nei yra iš tikrųjų. „Pirmąjį ketvirtį augimas siekė beveik 20 proc. Tačiau šis fenomenalus augimas, be abejo, susijęs su labai žema lyginamąja baze pirmąjį praėjusių metų ketvirtį, kai prasidėjus koronavirusui buvo įvesti lokdaunai ir uždarytos įmonės. Todėl dabartiniai normalesni augimo tempai, artimesni 5 proc., suvokiami kaip nuosmukis“, – forbes.ru aiškino A.Gabujevas.
Tuo pačiu metu, anot „Bloomberg“, situacija Kinijos darbo rinkoje, priešingai, pagerėjo – nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį per pastaruosius du mėnesius sumažėjo nuo 5,1 proc. iki 4,9 proc. Tai – žemiausias rodiklis nuo 2018 m. gruodžio. Be to, jis gerokai mažesnis už metinį tikslą – 5,5 proc.
Tai ypač pastebima tarp jaunų žmonių, kuriems pastaraisiais metais buvo sunku susirasti darbą: 16-24 metų amžiaus asmenų grupėje nedarbo lygis sumažėjo iki 14,6 proc., kai liepą siekė piką – 16,2 proc.
Nacionalinio statistikos biuras nurodė, kad papildomų darbo vietų pavyko sukurti atsigaunant paslaugų sektoriui. Jaunimo nedarbas sumažėjo, nes daugiau universitetų absolventų randa darbą dėl vyriausybės iniciatyvų skatinti verslumą ir profesinį mokymą.
Eksporto skaičiai rugsėjį taip pat toliau didėjo dėl išaugusių mažmeninių pardavimų, kurie stumiasi į viršų sušvelnėjus koronaviruso apribojimams. Tuo pat metu vartotojų išlaidų augimas dar nepasiekė priešpandeminio lygio, nors būtent jis mažino Kinijos priklausomybę nuo išorės paklausos. Investicijų bankas „Natixis SA“ suskaičiavo, kad Kinijos prekybos perteklius trečiąjį ketvirtį padidėjo iki 4 proc. BVP. Iki pandemijos šis rodiklis siekė panašiai 1 proc.
Maitinimo verslas ir paslaugų sektorius, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 3,1 proc. Forbes.ru nurodo, kad taip nutiko dėl to, jog buvo atlaisvinti su koronavirusu susiję ribojimai.
Tačiau baldų ir automobilių pardavimai ir toliau mažėjo, nes vartotojai vis dar nėra pasirengę leisti pinigų brangioms prekėms, ypač susijusioms su būsto pirkimu.
Klaidos, blogos vakcinos ir energetinė krizė
Kinijos nacionalinio banko vadovas Yi Gangas spalio viduryje kalbėjo, kad ekonomikos atsigavimas išlieka nepakitęs, nors augimo tempas šiek tiek sulėtėjo. Jis prognozuoja, kad šiais metais šalies ekonomika augs apie 8 proc., o tai viršys oficialų Pekino tikslą – 6 proc. Tiesa, Yi Gan pripažino, kad kai kurioms įmonėms dėl prasto valdymo gresia įsipareigojimų nevykdymas. Tačiau nacionalinio banko vadovas pažadėjo, kad valdžia neleis, jog pasaulyje labiausiai kredituotos NT vystytojos „Evergrande“ problemos išplistų po visą sektorių.
Nacionalinis Kinijos bankas spalio viduryje susilaikė finansų sistemai neįliejęs likvidumo, o tuo pačiu paprašė kreditorių palaikyti NT sektoriaus kreditavimą stabilų.
Tačiau kai kurie specialistai ne tokie optimistiški. Buvęs Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas Raghuramas Rajanas transliuotojui CNBC sakė, kad Kinija labai klysta, kai spaudžia tokius ekonomikos augimui svarbius sektorius kaip technologijos ar NT. „Esu susirūpinęs dėl Kinijos, nes ji nusitaikė į tai, kas iki šiol buvo jos augimo pagrindas“, – sakė jis. Anot R.Rajano, Kinija turės atsisakyti augimo modelio, paremto pigia darbo jėga ir pigiu finansavimu, tačiau šis perėjimas sukurs daug rizikos ir neapibrėžtumo.
Anot A.Antonovo iš „Alor Broker“, koronaviruso protrūkis, fiksuotas Kinijoje vasaros pabaigoje, gali turėti rimtos įtakos ekonomikai – dėl jo ir kitų veiksnių sulėtėjo pramonė. Ji rugsėjį smuko iki 3,1 proc., nors rugpjūtį augo 5,3 proc.
„Kinija turi nulinės tolerancijos pandemijai strategiją: uždarytos išorinės sienos, atliekami masiniai tyrimai ir masinė vakcinacija. Tačiau dėl menko skiepų efektyvumo naujoms viruso atmainoms šalis neatsiveria, todėl brangsta ir lėtėja logistika, o tai turi atsispindi Kinijoje gaminamų prekių kainai ir neigiamai veikia eksportą“, – komentavo A.Gabujevas iš Karnegio centro.
Jo nuomone, energetikos krizė Kinijoje ir pasaulyje tik prasidėjo, o rimtesnį to poveikį pamatysime ketvirtąjį ketvirtį.
Pasak A.Gabujevo, tai bloga žinia pasaulio ekonomikai. „Kinija yra svarbi energetinių išteklių ir metalų kainų varomoji jėga bei sparčiausiai pasaulyje auganti ekonomika. Jos sulėtėjimas – blogas ženklas rūdos produktų ir kitų žaliavų gamintojams. Sutrikus tiekimo grandinėms ir pakilus prekių kainoms tai gali smarkiai prisidėti prie pasaulinės infliacijos. O infliacija yra rimtas pasaulio ekonomikos priešas“, – pabrėžė ekspertas.
