Darbai vyko pažingsniui
Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Danutė Rimeikytė pasakojo su kolegomis kartais pajuokaujanti, kad kunigaikštis Mykolas Oginskis rūmus pastatė per septynerius metus, o štai jų tvarkybos darbai užtruko kone penkiolika.
Plungės dvaro sodybos atgimimo istorija prasidėjo dar 2006 metais, kuomet buvo parengtas tvarkybos darbų projektas (projekto autorė – architektė, restauratorė Gražina Kirdeikienė), sutvarkytas parkas, antrajame etape – rūmų fasadai, trečiajame, 2012–2015 metais, inžineriniai tinklai ir pusė rūmų erdvių. Mat iki pradedant veikti muziejui, rūmuose veikė Plungės statybos technikumas, o pagrindinė, puošniausia, rūmų salė buvo tapusi sporto sale, taigi, jos būklė buvo apverktina.
„Ką reiškia sutvarkyti tik pusę rūmų? Likusi jų dalis taip ir liko nenaudojama. Patalpos buvo tiesiog užrakintos, mat jose nebuvo grindų, sienos nesutvarkytos, įrengti tik vidaus inžineriniai tinklai, tačiau to negana, kad galėtume įsileisti svečius. Labai norėjome oficialiai užbaigti tvarkybos darbus ir pasitikti lankytojus“, – kalbėjo D. Rimeikytė.
Skyrus Europos Sąjungos paramą paskutiniajame etape, nuveikta nemažai darbų. Pirmiausia, Plungės dvaro sodyba pritaikyta žmonėms su negalia. Iki tol neįgalieji galėdavo apsilankyti tik pirmajame aukšte esančioje pagrindinėje salėje. Dabar rūmuose įrengtas ne tik keltuvas, bet ir liftas.
Muziejininkus itin džiugina ir naujai įrengta šiuolaikiška bei griežtus muziejams keliamus reikalavimus atitinkanti dujinio gesinimo sistema. Įdiegus ją, muziejus ruošiasi praplėsti ir praturtinti organizuojamas parodas gyventojams, nes jau gali saugiai priimti pasaulinio lygio eksponatus, kuriems keliami ypatingi saugumo reikalavimai.
Taip pat iš Europos Sąjungos paramos lėšų sutvarkytos patalpos rytinėje ir vakarinėje rūsio dalyse, antrojo aukšto vakarinės dalies salės su istorine kunigaikščio Mykolo Oginskio biblioteka ir salonu, vakarinės dalies mansarda, atkurta vakarinė rūmų laiptinė.
Įsigyta įranga ir baldai edukacinėms klasėms, kurių gyventojams ir muziejininkams itin trūko, baldai bibliotekai, interaktyvūs stendai, kilnojamoji lauko estrada. Visose atkurtose erdvėse įrengtos lankytojam atviros muziejaus ekspozicijos, o įsigyta šiuolaikiška įranga nedūla: rūmuose nuolat vyksta renginiai, parodos, edukacinės veiklos.
Lankosi ir mokslininkai, ir vietos gyventojai
Didžiausias paskutiniajame darbų etape restauratorių laukęs darbas – atkurti istorinę biblioteką: buvo pagaminti specialūs baldai, išdrožtas Oginskių giminės herbas, atkurti medžio raižiniai, lubų lipdyba. Biblioteka, kaip ir įprasta restauratorių darbe, restauruota remiantis tyrimais ir surasta istorine nuotrauka.
Vienoje muziejaus erdvių eksponuojamos dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų kopijos, kuriuos jis nutapė lankydamasis Plungėje. Interaktyviame ekrane apie šį garsiausią Lietuvos dailininką nuolat rodomas vaizdo filmas, prie kurio lankytojai visuomet stabteli ir jį peržiūri.
Dvaro rūsyje atnaujinta archeologinė ekspozicija, kuri pristato Žemaitiją nuo ledynmečio iki krikščionybės, viena salė skirta radiniams, surastiems restauruojant rūmus ir dvaro parką.
Muziejininkai negali atsidžiaugti, kad po to, kai muziejuje buvo įrengtos šiuolaikiškos vėdinimo, vėsinimo ir vaizdo stebėjimo sistemos, į jį sugrįžo Pirmojo pasaulinio karo metais Oginskiams išvykus iš Plungės nacionalizuotas jų turtas: paveikslai, knygos, baldai.
Į Plungę atkeliavo šiuolaikinio olandų dailininko ir fotografo paroda. Tai rodo, kad užsienio dailininkai pasitiki muziejumi ir leidžia eksponuoti jų darbus. Žemaičių dailės muziejaus vizija – tapti Vakarų Lietuvos kultūrą reprezentuojančia vieta.
Žinoma, Plungės dvaro rūmuose vyksta ne tik parodos, bet ir gausiai lankytojus pritraukiančios kamerinės, klasikinės muzikos koncertai. Organizuojami įvairiausi renginiai jaunimui, jiems skirtos ir įvairios edukacinės programos, kurios gali vykti, nes tam yra specialiai pritaikytos patalpos. O moksleivių, anot muziejaus direktorės pavaduotojos, čia nestinga, jie noriai lankosi tiek rūmuose, tiek įspūdingame parke.
Mokslinėje bibliotekoje sukaupta kone 10 tūkst. meno, senųjų dokumentų archyvų, todėl ja noriai naudojasi mokslininkai bei studentai. Tuo tarpu vietos gyventojams ir svečiams yra atvira bendroji skaitykla, kurioje taip pat sukaupta įvairiausių leidinių.
„Lankytojai, net ir plungiškiai, kurį laiką nesilankę rūmuose, atėję stebisi pokyčiais, džiaugiasi ir didžiuojasi sutvarkytais rūmais“, – pasakojo D. Rimeikytė.
Nors pandemija ir sumažino užsienio turistų srautus, tačiau muziejaus darbuotojai neabejoja, kad jie netrukus sugrįš. Todėl ateityje muziejuje planuojama įrengti audiogido sistemą, kad vienu metu būtų galima organizuoti kelias ekskursijas įvairiomis užsienio kalbomis. Taip pat norima įsigyti ir specialią ekspozicinę įrangą, kuri būtų pritaikyta žmonėms su regėjimo negalia.
Ar muziejus savo jėgomis būtų galėjęs įgyvendinti visus planus?
„Tikrai ne. Mes esame savivaldybės įstaiga, be Europos Sąjungos lėšų šie rūmai nebūtų buvę restauruoti ir nebūtų tokie, kokie yra“, – įsitikinusi pašnekovė.
Dvaro komplekse išlikę 8 pastatai, atstatyti trys.
Žirgynas tvarkomas šiuo metu, savo valandos laukia rytinė ir vakarinė oficinos, kurias taip pat ketinama sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams.
Taigi Žemaitijos Versalis vėl ruošiasi mus nustebinti ir nudžiuginti naujomis idėjomis bei galimybėmis.
