Latvija yra pirmoje vietoje pasaulyje pagal sergamumo koronavirusu augimą, o ir šalyje paskiepytų asmenų skaičius nėra toks didelis. Dėl šių priežasčių Latvijos valdžia nutarė nuo šio ketvirtadienio iki lapkričio 15 d. – keturioms savaitėms – įvesti karantiną. Uždaromos parduotuvės, pramogų vietos, mokyklos.
Nors premjerė Ingrida Šimonytė sakė nematanti poreikio sekti kaimynės pavyzdžiu, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, jog apie karantiną kalbėti dar anksti, dar trečiadienį skelbta apie didžiausią naujų atvejų skaičių Lietuvoje šiais metais. Nustatytas 3331 naujas koronaviruso atvejis, daugiau buvo fiksuota tik pernai gruodį.
Tad nors valdžia ramina, kad dar kartą užsidaryti neteks, ar visgi Lietuvos verslai būtų pajėgūs išgyventi trečią karantiną?
Bankrotų daug nebus, o pinigų turime per akis
Nepriklausomos turto valdymo įmonės „Milvas“ partneris ir fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis į visą situaciją žvelgia ramiai: „Nemanau, kad, jei būtų įvestas karantinas, įvyktų kažkas labai dramatiško.“
Jis pripažino, jog aptarnavimo, maitinimo ir pramogų sektoriai užsidarymą išgyventų sudėtingiau, bet jau pirmas ir antras karantinai parodė, kad tiek patys verslai, tiek valdžia su situacija puikiai susitvarko. „Viskas yra pakankamai gerai, o žmonės per tuos metus smarkiai praturtėjo“, – pabrėžė T.Marčiulaitis.
Dėl to, jo nuomone, nereikėtų kalbėti net apie bankrotų bangas, nes tokių tiesiog nebūtų.
„Karantinas pavojingas toms įmonėms, kurioms klientus būtina aptarnauti gyvai. Jeigu produktai gaminami ir eksportuojami, kliento gyvai aptarnauti nereikia, tas pats yra ir su informacinių technologijų įmonėmis. Didžiajai daliai verslų gyvo aptarnavimo nebereikia, todėl ir bankrotų nėra tiek, kiek iš pradžių prieš ankstesnius karantinus buvo kalbėta. Visi tiesiog labai bijojo, o paskui suprato, nėra taip blogai ir galiausiai išgyvenome“, – portalui lrytas.lt sakė ekspertas.
Nors biudžete žiojėja skylė, T.Marčiulaitis patikino, kad net ir karantino metu valdžia sugebėtų ištiesti pagalbos ranką labiausiai nustekentiems maitinimo sektoriaus ar viešbučių verslams, nes jų nėra tiek daug.
„O tai, kad visi skundžiasi, jog pagalbos per mažai, skamba keistai įmonių ir gyventojų indėlių augimo kontekste. Nepanašu, kad kažkam pinigų trūktų. Atodo, kad pinigų yra netgi per daug.
Per šį mėnesį Baltijos šalių įvairios įmonės bendrai pasiskolino arba išleido akcijų, kurių paklausa siekia apie 1 mlrd. eurų. Jeigu per tris savaites įmonės bendrai gauna 1 mlrd. eurų, aš nežinau, kaip galima kalbėti apie pinigų trūkumą. O yra ir alternatyvūs finansuotojai.
Tad pinigų yra tikrai labai daug ir visi jų turi daugiau negu reikia. O ir šiuo metu Lietuva gali pasiskolinti pigiai, pavyzdžiui, penkeriems metams kelis šimtus milijonų eurų. Finansinis sprendimas yra, bet kadangi tai yra politika, reikia žiūrėti, koks būtų politinis sprendimas“, – kalbėjo ekspertas.
Verslai pažeidžia tvarkas, kad tik uždirbtų?
„Juk premjerė net buvo sakiusi, kad, jei prireiks dar vieno karantino, ji atsistatydins. Ji pati supranta, kad jokia ekonomika ir verslas neatlaikytų dar vieno uždarymo“, – kitokios nuomonės laikėsi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas.
Jo įsitikinimu, net ir dabartinė verslo situacija yra nepavydėtina: „Žvelgiant į valdžios sprendimus atrodo, jog valdančiųjų tikslas yra, kad kuo daugiau verslų bankrutuotų, jų tikslas yra kuo labiau užsmaugti verslą.
Juk matome, ką daro galimybių pasas. Verslų apyvartos krinta, nes yra apribota galimybė užsidirbti, o didžioji dalis paslaugų sektoriaus perėjo į šešėlį, juk tai jiems išgyvenimo klausimas, reikia šeimas išmaitinti. Tą parodė ir praėję karantinai, kai gėlių pardavėjai pasislėpę pardavinėjo gėles, nes turėjo kažkaip išgyventi.“
Jis patikino net pats neseniai savo akimis matęs, kaip senolį, neturintį galimybių paso ir stovintį prie didelės elektronikos prekių parduotuvės, aptarnavo pardavėjas. Šis vis išbėgdavo laukan teiraudamasis, kokių prekių senoliui reikia, ir vėl grįždavęs atgal į parduotuvę jų ieškoti. V.Ąžuolo teigimu, pardavėjas senjorą galiausiai vis tiek įsileido vidun, kad prekes jis išsirinktų pats.
„Pardavėjas net pažeisdamas tvarką įsileido senuką į vidų, kad jis išsirinktų prekes. Jis jas nusipirko ir išėjo laimingas. Pardavėjas supranta, kad, jeigu įmonė nesuprekiaus, neturės iš ko uždirbti, tai ir paties pardavėjo nebereikės. Verslas pasižyręs pažeisti visas tvarkas, nes nemato kito kelio“, – portalui lrytas.lt sakė „valstietis“.
Jo teigimu, tiek dabar, tiek jei būtų įvestas dar vienas karantinas, labiausiai nukentėtų smulkūs verslai, nes stambieji turi didelius lašinius ir vienaip ar kitaip tą laikotarpį išgyventų. „Bet net jau stambūs verslai sako, kad jiems yra blogai. O jei valdžios tikslas yra sužlugyti kuo daugiau smulkiųjų verslų, jie eina teisingu keliu“, – piktinosi politikas.
Atėjai į turgų be kaukės? Pasklis kalbos
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius taip pat mano, jog dar vienas karantinas būtų tikras smūgis smulkiesiems verslams, turint omenyje tai, kad jie negalėtų dirbti, o ant pečių nugultų ir didėjančių algų, augančių elektros ir šildymo sąskaitų našta.
Jis taip pat nepritarė ir nuo šio penktadienio įsigaliojantiems naujiems reikalavimams, pagal kuriuos tose parduotuvėse ir turgavietėse, į kurias patekti galima be galimybių paso, turi būti užtikrinamas minimalus 30 kv. metrų prekybos plotas vienam klientui.
Politikas pasakojo pats dažnai apsiperkantis Vilkaviškio turguje, kuriame vietos gyventojai laikosi saugaus atstumo, o ateiti be kaukės net būtų gėda.
„Gal Gariūnų turguje vyksta kitoks gyvenimas, ten nebuvau daug metų. Bet rajonams tie apribojimai yra labai perlenkti, juk rajonuose visi vieni kitus pažįsta, tad jei ateisi be kaukės, po visą miestelį pasklis kalbos, kad toks pilietis elgiasi neatsakingai ir nesaugo ne tik savo šeimos narių, bet ir draugų, pažįstamų“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo jis.
Griežtai į naujus reikalavimus sureagavo ir V.Ąžuolas: „Juk maisto prekių įsigijimas niekada, net karantino metu, nebuvo ribojamas tiek turguje, tiek didžiuosiuose prekybos centruose. Ir jokių užsikrėtimo protrūkių maisto prekių parduotuvėse ar net vaistinėse nebuvo užfiksuota. O dabar sako, kad čia jau yra problema. Net logikai prieštarauja visi suvaržymai, bet verslo žlugdymui tai labai puiku.“
Biudžete pasigedo kai kurių lėšų
A.Butkevičius atkreipė dėmesį, kad valdžios teikiamos subsidijos yra sumažėjusios arba jau visai nutrauktos, tad, jei uždarius verslus valstybė nesuteiktų jiems finansinės paramos, pasipiltų bankrotų banga.
„Iš pradžių iš viso buvo per dosniai dalijami pinigai į kairę ir dešinę. Mokėti už prastovas, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir garantuotos pajamos, reikėjo, bet poprastovinės išmokos turėjo būti arba daug trumpesnės, arba skiriamos tiems, kurie perėjo į kitą verslą, pradėjo vykdyti naują veiklą.
O viešbučiams, turizmui ir viešajam maitinimui turėjo būti sukoncentruota didesnė valstybės parama. Yra tokių įmonių, kurios sėkmingai žėrėsi vis didėjantį savo pelną, bet dar ir iš valstybės ėmė pinigus. Aš esu nepatenkintas, net piktas, nes kai kurių godumui nėra ribų“, – apie neva neteisingą valstybės paramos dalijimą teigė A.Butkevičius.
„Individualia veikla užsiimantys gaudavo 257 eurus per mėnesį. Ar įmanoma už tokią sumą išlaikyti šeimą? Neimanoma ir nereikia savęs apgaudinėti. Galiausiai žmogus vis tiek yra priverstas arba dirbti šešėlyje, arba prarasti visas pajamas ir bakrutuoti“, – tokios nuomonės laikėsi ir V.Ąžuolas.
Jo nuomone, jeigu tektų įvesti dar vieną karantiną, valdžia visgi negalėtų verslams pagelbėti: „Biudžete tam pinigų nenumatyta, vadinasi, net neplanuojama verslui padėti. Žlukite ir viskas. Bet kažkam tikriausiai kuo daugiau chaoso, tuo lengviau plauti pinigus, o dabartiniame biudžete ir taip jau yra 3 mlrd. eurų skylė.“
