Rugsėjo viduryje paaiškėjo, kad „Evergrande“, antroji pagal dydį Kinijos NT vystytoja, negali susidoroti su mokėjimais už skolas, viršijančias 305 mlrd. JAV dolerių. Bandydama jas padengti, „Evergrande“ pardavė savo turtą. Spalio pradžioje buvo sustabdyta prekyba kompanijos akcijomis Honkongo vertybinių popierių biržoje. Ji atnaujinta spalio 21-ąją. Tačiau, kaip nurodė bendrovė, „nėra jokios garantijos“, kad ji galės įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
„Evergrande“ 280-yje Kinijos miestų plėtoja 800 projektų. Visas įmonės turtas vertinamas 350 mlrd. JAV dolerių. Manoma, kad 200 mlrd. JAV dolerių iš šios sumos – 1,4 mln. dar nepastatytų butų.
Kompanijos akcijos nuo metų pradžios nuvertėjo daugiau nei 82 proc. „Evergrande“ skolinga daugiau nei 170 bankų ir 120 finansinių institucijų, rašo forbes.ru.
Anot dienraščio „The New York Times“, Pekino bandymai sumažinti kompanijos žlugimo grėsmę gali smogti NT rinkai, kurios augimas pastaruoju metu buvo vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių.
„Matome labai rimtą NT rinkos nuosmukį: mažėja kainos, pardavimai ir vystytojų aktyvumas. Visa tai artimiausiai ketvirčiais gali sulėtinti ekonomikos augimą“, – Arthurą Kroeberį, tyrimų bendrovės „Gavekal Dragonomics“ generalinį direktorių, citavo dienraštis.
„Evergrande“ verslo plėtra nuo pat įkūrimo 1996-aisiais buvo grįsta paskolomis. Bet kodėl įmonė sugebėjo išsilaikyti daugiau nei 20 metų, o problemos pradėjo kilti būtent dabar?
Pirma, Kinijos gyvenamojo NT rinka, suklestėjusi derlingoje reformų dirvoje XX amžiaus pabaigoje, neatsigavo nuo COVID-19 pandemijos padarinių. Rinkos augimas palaipsniui mažėjo: jei 2019 m. pirmąjį pusmetį augimas siekė 10 proc., tai 2020 m. žiemą jis nukrito iki 3,8 proc., o 2021 m. vasarą buvo 4,5 proc. Įmonei auginti pelną darėsi sudėtinga.
Antra, pabrango statybinės medžiagos.
Trečia, Kinijos vyriausybė pastaruoju metu padidino spaudimą verslui, nutraukdama paskolas labai įsiskolinusiems statytojams. Šiuo metu „Evergrande“ – labiausiai kredituota NT plėtotoja pasaulyje. Jos skola sudaro apie 3 proc. Kinijos bendrojo vidaus produkto (BVP), rašo forbes.ru.
Ne vienintelė su skolomis
„Evergrande“ nėra vienintelė įmonė, turinti problemų dėl skolų. Kinijos NT rinka apskritai stipriai kredituota. Pasak finansų maklerio įmonės „Nomura Holdings Inc.“ ekonomistų, NT bendrovių įsipareigojimai Kinijoje 2021 m. siekė 5 trln. dolerių. Palyginti su 2016 m., skola padvigubėjo.
Todėl „Evergrande“ žlugimas Kinijos NT rinkoje gali sukelti domino efektą, teigia „Bloomberg“ ekspertai. Jų duomenimis, šimto stambiausių Kinijos NT vystytojų pardavimai rugsėjį sumažėjo 36 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Tačiau „Evergrande“ ne vienintelė vargsta su skolomis, pažymėjo „Moody's Analytics“ ekonomistė Christina Zhu. Neseniai daugybė kitų vystytojų atskleidė turintys problemų su pinigų srautais. Jie prašė skolintojų suteikti daugiau laiko arba įspėjo apie galimus įsipareigojimų nevykdymus.
NT vystytojų problemos gali virsti krize ne tik finansų, bet ir darbo rinkoje. Vien tik „Evergrande“ dirba daugiau nei 3 mln. žmonių.
Visgi Kinijos centrinis bankas ramino, kad krizės plitimo rizika kontroliuojama, o „Evergrande“ galės tęsti nebaigtus projektus.
Nepriklausomos ekonominių tyrimų konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ vyriausiasis Azijos šalių ekonomistas Markas Williamsas apskaičiavo, kad Kinijoje vis dar yra apie 30 mln. būstų, kuriuose galėtų apsigyventi 80 mln. žmonių. Tai – beveik visa Vokietija, pastebi cnn.com.
Didžioji dalis – apie 90 proc. – naujų NT objektų Kinijoje parduodami prieš juos baigiant statyti, o tai, ekonomistų teigimu, reiškia, kad bet kokia nesėkmė namų statytojams gali turėti tiesioginės įtakos pirkėjams.
Vis dėlto ekonomistai pažymi, kad, atmetus kelias išimtis, daugelis stambiųjų vystytojų finansiškai stipresni nei „Evergrande“.
Kainos gali ne tik kilti
„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico nestebina, kad prie „Evergrande“ prisijungė „Fantasia Holdings“ ir kitos Kinijos NT bendrovės.
„Nenuostabu, nes dėl išaugusios rizikos joms tampa vis brangiau ir sunkiau refinansuoti savo esamas milžiniškas skolas. Kinijos valdžia nerodo didelio entuziazmo padėti NT vystytojams, baimindamasi išpūsti dar didesnį būsto kainų burbulą – būsto kainos didžiuosiuose Kinijos miestuose jau dabar yra didesnės nei turtingiausiuose pasaulio miestuose, o gyventojų atlyginimai – vis dar 3-4 kartus mažesni, tad būsto įperkamumo rodikliai Kinijoje yra itin prasti, – rašė jis savo feisbuko paskyroje. –
Kinijos valdžia, priešingai, siekia sumažinti NT vystytojų įsiskolinimus bei pažaboti perteklinę būsto statybą“.
NT ir su juo susiję sektoriai – didžiulė Kinijos ekonomikos dalis, sudaranti net 30 proc. BVP.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad, statybų sektoriui lėtinant savo apsukas, Kinijos ekonomikos augimas neabejotinai sulėtės ir sieks nebe įprastus 6-7 proc., o, optimistiniu atveju, 3-4 proc. arba minus 3-4 proc. pesimistinio scenarijaus atveju.
„Sulėtėjus statybų sektoriui Kinija taip pat bus priversta kelti mokesčius ir/arba stabdyti investicijas į viešąją infrastruktūrą, nes šiuo metu Kinijos regionai apie trečdalį pajamų surenka iš žemės NT vystytojams pardavimų. Pardavimai rugsėjį krito 90 proc.“ – komentavo ekonomistas.
Jis mano, kad Kinijos ekonomikos sulėtėjimas ženkliai sulėtintų viso pasaulio ekonomikos augimą, nes Kinija generavo apie trečdalį viso pasaulio BVP augimo. Gera žinia tai, kad Kinijos statybų, o ir visos ekonomikos, sulėtėjimas turėtų sumažinti žaliavų kainas.
Be to, Ž.Mauricas viliasi, kad Kinijos būsto rinkos atvėsimas, o gal ir griūtis, primintų, kad būsto kainos gali ne tik kilti, bet ir kristi, tad tai galbūt atvėsintų ir Lietuvos būsto rinką. „Lietuvos ekonomikai tiesioginis poveikis būtų nežymus, nes Kinija Lietuvai nėra svarbi prekybos ir investicijų partnerė. ES šalims poveikis būtų didesnis, bet pigesnės žaliavos galimai atsvertų šį nuostolį“, – rašė ekonomistas.
Ribotas poveikis
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderis portalui lrytas.lt teigė, kad „Evergrande“ atvejis ypatingas, kadangi tai yra daugiausiai įsiskolinusi NT plėtotoja pasaulyje.
Įmonės padėtį apsunkina ir tai, kad ji peržengia visas tris Kinijos valdžios dar pernai nustatytas įsiskolinimo rodiklių raudonas linijas (įsipareigojimų ir turto santykis mažesnis nei 70 proc., skolos ir nuosavybės santykis mažesnis nei 100 proc. ir grynųjų pinigų ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis didesnis nei 100 proc.), Kinijos valdžiai siekiant mažinti įsiskolinimo lygį šalyje – 2020 m. rugpjūtį buvo nutarta, kad Kinijos NT plėtotojai turės pateikti detalias finansines ataskaitas ir atitikti minėtus nustatytus kriterijus.
Dėl „Evergrande“ galimo bankroto keliamos rizikos prastėja finansavimosi sąlygos, tad kiti Kinijos NT plėtotojai taip pat susiduria su sunkumais vykdyti finansinius įsipareigojimus.
„Matoma ir platesnio užkrato ženklų didesnės rizikos Azijos įmonių obligacijų rinkose, kur auga obligacijų pajamingumai. Vis dėlto „Evergrande“ skola už Kinijos ribų sudaro gana nedidelę dalį visų įmonės įsipareigojimų (apie 15 mlrd. eurų), o euro zonos sąsajos su Kinijos finansų sektoriumi yra nedidelės, tad Kinijos NT įmonėms susiduriant su finansiniais sunkumais, tiesioginis poveikis euro zonai ir Lietuvai yra ribotas“, – komentavo D.Poderis.
Sumažėjęs investuotojų pasitikėjimas
Pašnekovo manymu, vienas iš labiausiai tikėtinų kanalų, per kurį galimas „Evergrande“ bankrotas galėtų paveikti euro zoną ir Lietuvą, galėtų būti sumažėjęs investuotojų pasitikėjimas ir dėl to įvykusi vertybinių popierių kainų korekcija pasaulio biržose.
Vis dėlto Lietuvos finansų įstaigų turimi vertybiniai popieriai sudaro palyginti nedidelę dalį jų finansinio turto – apie 8 proc., iš jų užsienio vertybiniai popieriai sudaro dar mažesnę dalį – 3,7 proc.
„Todėl net ir „Evergrande“ bankrutavus ir neigiamai paveikus ne tik Kinijos, bet ir likusio pasaulio finansų rinkas, tiesioginė įtaka Lietuvai būtų ribota. Be to, po 2007-2008 m. finansų krizės sustiprinta finansų įstaigų priežiūra ir papildomai sukauptos kapitalo atsargos padėtų sumažinti šoko poveikį“, – teigė Lietuvos banko atstovas.
D.Poderio manymu, neatmestina, kad žlugus „Evergrande“, pasaulyje išaugtų skolinimosi finansų rinkose kaštai ir tą galėtų pajusti, pavyzdžiui, bankai Šiaurės Europos šalyse, reikšmingai besiskolinantys užsienio finansų rinkose. Tokiu atveju, „Evergrande“ bankrotas galėtų netiesiogiai paveikti ir Šiaurės Europos šalių bankų grupėms priklausančius Lietuvos bankus.
Vis dėlto, tikėtina, kad šis efektas būtų ribotas, nes Lietuvoje veikiančių bankų finansinės sąsajos su patronuojančiaisiais bankais per dešimtmetį reikšmingai sumažėjo. Be to, Lietuvoje veikiantys bankai daugiau finansuojasi indėliais nei prieš finansų krizę, ir indėlių šiuo metu yra pritraukę daugiau nei paskolų.
Nėra patikimų duomenų
„Kalbant apie galimą poveikį Lietuvos NT įmonėms, NT operacijų ir statybos įmonių finansinė padėtis Lietuvoje yra gera, įmonės įsiskolinusios žymiai mažiau nei Kinijos NT įmonės. Gera NT sektoriuje veikiančių įmonių finansinė padėtis leistų įmonėms ir toliau vykdyti veiklą net ir įvykus sukrėtimui NT sektoriuje“, – prognozavo D.Poderis.
Tamsaus scenarijaus nepiešė ir tarptautinės NT įmonių grupės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas.
„Įsivaizduokite komunistinę Kiniją, kurioje viskas valdoma įsakymais. Manau, kad jie vidines problemas išspręs kokiu nors įsakymu, įmes pinigų. Kitas dalykas, kad ten gali būti investavę užsienio investuotojai – gali būti, kad jų lėšos sudegs. Tačiau globalios problemos nematau.
Mano asmenine nuomone, didžiausia problema ta, kad neturime apie Kiniją patikimų duomenų. Informacija dozuojama ir paduodama taip, kaip jie to nori, todėl pasidaryti iš to išvadas būtų klaidinga“, – teigė M.Kulbokas.
