Lietuva užima 6 vietą tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse „International Tax Competitiveness Index 2021“, kurį pristato organizacija „The Tax Foundation“. Kaip ir praėjusiais metais palankiausiai vertinama Estijos mokestinė sistema. Antroje vietoje – kaimynė Latvija, toliau rikiuojasi Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Liuksemburgas.
„Estijos pavyzdys rodo, kad mokesčių sistemos konkurencingumą didina žemi ir neutralūs mokesčiai. Lietuvos mokesčių sistemai kenkia gausios išimtys, sudėtingos taisyklės ir 2018 m. įvestas progresyvumas“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Atskiro dėmesio, E.Leontjevos teigimu, reikalauja pelno apmokestinimas Lietuvoje. Pagal jo sudėtingumą esame 22-oje reitingo vietoje. Gera žinia, kad ir Lietuvoje svarstomas panašus į estiškąjį, paskirstyto pelno apmokestinimo modelis.
„Nors pelno mokesčio tarifas mūsų šalyje yra 15 proc., t.y. vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, efektyvusis tarifas siekia 27,75 proc. Investicinė įmonių veikla yra skatinama investicinio projekto ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvatomis, tačiau įgyvendinimas biurokratizuotas ir brangus. Siekiant ekonomikos proveržio, visoms įmonėms reikia leisti investuoti iš pelno be papildomos mokesčio naštos ir perteklinės biurokratijos, – kalbėjo E.Leontjeva. – Tai reikštų daugiau investicijų į veiklos plėtrą, atsinaujinimą, žaliąjį kursą, darbo našumo didinimą ir darbo vietų kūrimą“.
Dabar galiojančios pelno mokesčio lengvatos brėžia dirbtines ribas – kur ir kaip galima investuoti, o kai kuriais atvejais mokestinės paskatos sukelia įmonėms riziką, nes vėlesni patikrinimai neretai nustato biurokratinių reikalavimų ir dviprasmiškų taisyklių pažeidimus. Indekso vertinimas primena apie subrendusį poreikį iš esmės gerinti mūsų pelno apmokestinimo modelį.
Neigiamos įtakos mokesčių konkurencingumui turi ir didesnio gyventojų pajamų mokesčio taikymas aukštesnei sukurtajai vertei. Indekso vertinamais 2020 m. Lietuvos gyventojo metinių pajamų dalis, viršijanti 84 vidutinio darbo užmokesčio dydį (VDU) buvo apmokestinama 32 proc. pajamų mokesčio tarifu. Nuo šių metų 32 proc. tarifas galioja jau nuo 60 VDU (81 162 eurų per metus) pajamoms.
Lietuvos vertinimą vis dar tempia žemyn ir vartojimo mokesčiai. Prieš dešimtmetį laikinai padidintas pridėtinės vertės mokestis taip ir nebuvo sumažintas, jam taip pat galioja nemažai išimčių. Pagal vartojimo mokesčių dydį užimame 20-ą, pagal jų surinkimą – 32-ą, sudėtingumą – 19-ą vietas. Tai lemia, kad tarp 38 EBPO valstybių esame gerokai žemiau vidurkio – kol kas rikiuojamės tik trečiame dešimtuke.
Konkurencingumo indeksą aštuntą kartą iš eilės skelbia organizacija „The Tax Foundation“. Fondas vertina labiausiai pažengusių pasaulio valstybių, kurios priklauso EBPO, mokesčių sistemas.
