Loterijų ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisomis taip pat būtų atsisakoma įpareigojimo loterijų organizatoriams privalomai skirti 8 proc. parduotų loterijos bilietų pajamų paramos gavėjams.
Už Loterijų ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisas balsavo 95 Seimo nariai, prieš 7, o susilaikė – 18.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pristatydamas įstatymų pakeitimus sakė, kad didžiausias loterijų organizatorius Lietuvoje yra pats LTOK, kuris įstatymų numatytą paramą persiveda pats sau. Didžiausio loterijų organizatoriaus UAB „Olifėja“ pagrindinis akcininkas yra LTOK, valdantis pusę bendrovės akcijų.
„Reikia pripažinti, kad Lietuvoje veikia unikalus loterijų verslo modelis, kai didžiausias loterijų organizatorius yra LTOK, kuris įstatymais numatytus mokesčius perveda sau kaip paramą. Iš tiesų labai keista ir unikali tvarka, kur nelabai kažkur yra pasaulyje panašių pavyzdžių“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo M. Majauskas.
„Todėl reikia pokyčių ir reikia esminių pokyčių, kurie užtikrintų, jog sportas būtų finansuojamas adekvačiai, finansavimas būtų stabilus ir tik didėtų“, – pažymėjo parlamentaras.
Pasak M. Majausko, iki šiol LTOK finansavime nedalyvavo jokia valstybinė institucija, kurios, BFK pirmininko teigimu, turi dalyvauti viešųjų pinigų skirstyme, o LTOK privalo joms atsiskaityti.
„Šiandien mes turime tokį modelį, kai loterijos liūto dalį mokesčių perveda ne į biudžetą, o pačios kaip mini-Seimas, mini-vyriausybės skirsto tuos pinigus. (...) Taip kaip veikė sistema skirstant viešuosius pinigus, atkreipsiu dėmesį, nedalyvavo jokia demokratiškai rinkta institucija, jokia valstybinė institucija. Tai keli verslininkai susėdę nuspręsdavo kam ir kaip skirti aukšto meistriškumo finansavimą“, – sakė M. Majauskas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Jonas Jarutis klausė, ar reikia keisti veikiančią sistemą. „Valstiečio“ teigimu, niekas valstybei ir anksčiau netrukdė prisidėti prie sporto finansavimo.
„Valstybei niekada niekas netrukdė prisidėti prie olimpinio sporto vystymo ir apskritai sporto vystymo. Dabar mes matom ir šitoje kadencijoje, ir praeitoje kadencijoje, kaip yra skubu „pramušti“ finansavimą kokiems sporto objektams. Visada valstybės biudžete sportas, kultūra, menas lieka likutinio finansavimo objektais“, – teigė J. Jarutis.
Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos narys Valentinas Mazuronis bei demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius įstatymų pataisas palaikė. V. Mazuronis tikino, kad šie pakeitimai yra nepaprastai reikalingi siekiant skaidrios sporto finansavimo sistemos, o A. Butkevičius pabrėžė, kad dėl projektų reikšmės net negali būti klausimų bei žadėjo aktyviai diskutuoti su sporto bendruomene.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas prieštaravo siūlomiems pakeitimams, esą galimą neskaidrumą aukštojo sporto sistemoje reiktų mažinti koreguojant mokesčių sistemą, o ne patį sporto finansavimą. Jis taip pat akcentavo, kad net pati sporto bendruomenė nėra linkusi pritarti pokyčiams.
„Praeitą savaitę mačiau daug sportininkų, olimpiečių. Visi dėkojo Laurai Asadauskaitei–Zadneprovskienei. Tai ji irgi pasisako prieš šį įstatymą, nes ji nežino, kaip bus finansuojama. Jau praeitoje kadencijoje nukentėjo penkiakovininkai, kai buvo pakeista sistema“, – Seime sakė A. Sysas.
Penktadienį vykusiame Biudžeto ir finansų komitete kalbėjęs LPK prezidentas Mindaugas Bilius taip pat nesutiko su siūlomomis pataisomis. Jis abejojo, ar joms įsigaliojus komitetui bus užtikrintas toks pat finansavimas, kurį šiuo metu LPK surenka daugiausia iš loterijų teikiamos paramos. Pasak jo, valstybės skiriamos lėšos sudaro tik 80 tūkst. eurų iš 500 tūkst. eurų LPK biudžeto.
„Mano baimė yra: kai paims loterijos pinigus į biudžetą, ar LPK neliksime su 80 tūkst.?“ – klausė M. Bilius.
Pagal dabar galiojančią tvarką loterijų organizatoriai kiekvieną ketvirti privalo 8 proc. iš išplatintų loterijos bilietų gautų pajamų skirti kaip paramą. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, dabar loterijų organizatorių į valstybės biudžetą mokamas 5 proc. mokestis didėtų iki 13 proc., o privalomosios paramos neliktų.
Įstatymų pakeitimai inicijuojami, kadangi pagal dabartinę tvarką LTOK didžiąją dalį pajamų gauna iš UAB „Olifėjos“ skiriamos paramos. LTOK valdo didžiąją dalį „Olifėja“ akcijų. Pats LTOK siūlomoms pataisoms nepritaria.
