Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Anot jos, reikalavimas užtikrinti 30 kv. metrų plotą vienam asmeniui bus taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius galimybių paso kriterijų.
Aptarnauti tokius asmenis gali parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko ir jos plotas neviršija 1,5 tūkst. kv. metrų arba parduotuvė, įsikūrusi prekybos centre, kurio plotas neviršija 1,5 tūkst. kv. metrų.
Šiuos kriterijus atitinkanti parduotuvė arba turgavietė gali pati nuspręsti aptarnauti pirkėjus tik su galimybių pasu ir apie tai informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Tokiu atveju ploto reikalavimas nebus taikomas, tačiau bus privaloma užtikrinti, kad į prekybos vietą nepatektų galimybių paso arba jam lygiaverčio dokumento neturintys pirkėjai.
Smulkieji prekybininkai abejoja sprendimo efektyvumu
SAM nusprendus riboti žmonių srautus be galimybių paso aptarnaujančiose parduotuvėse ir turgavietėse, jų atstovai abejoja tokio sprendimo efektyvumu.
Pasak Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, priemonės turėtų būti ne pavienės, o kompleksinės.
„Iš principo dėl kvadratų vienaip ar kitaip galvočiau gal 30 ir per daug. (...) Pavieniai sprendimai neduoda naudos, kokia galėtų būti“, – BNS sakė ji.
Anot jo, taryba siūlytų naikinti galimybių pasą, kadangi, D. Matukienės teigimu, turėdami galimybių pasus žmonės gali lankytis parduotuvėse ir sirgdami.
„Turėtų būti visai kitos priemonės, nes dabar žmogus stovi eilėje, vienas prie kito prisiglaudęs ir jie kalba kad turiu galimybių pasą ir turiu teisę. Nieko neturi teisės, jei tu tą galimybių pasą įgijai prieš tris mėnesius, bet vakar gal tu susirgai. Šitas turėtų būti komunikuojama“, – sakė D. Matukienė.
„Turėtų būti žiūrima į tai, per kiek laiko įgyjamas testas ir galbūt ne profilaktinį testą reikia daryti, o tiems kurie suserga, jaučia simptomus, leisti kad jie kuo greičiau pasidarytų tą testą, žinotų, kad jie serga ir niekur neitų“, – pridūrė ji.
Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius teigė neigiamai vertinantis tokį sprendimą, tačiau pabrėžė, kad verslas išpildys visas reikalaujamas sąlygas.
„Čia yra desperatiškas Vyriausybės bandymas parodyti, kad ji kažką daro. (...) Esame prieš, nes turgavietės ir taip atitinka daugiau negu visus reikalavimus. Daugiausiai veikiame gryname ore, patalpos turgaviečių yra erdvios ir su pertekline ventiliacija“, – BNS sakė V. Butkevičius.
Anot jo, siekiant užtikrinti reikalavimus, tikėtina, kad bus samdoma papildomų darbuotojų arba tikrinimas bus perskirstomas esamam personalui.
Be galimybių paso asmenis aptarnaujančios parduotuvės ir turgavietės turės užtikrinamas minimalų 30 kv. metrų prekybos plotą vienam klientui. Operacijų vadovo sprendimu, toks reikalavimas įsigalios penktadienį.
Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas.
