Vilniaus išlaidos fontanams – rekordinės
Sostinėje iš viso skaičiuojama 18 veikiančių fontanų sezono metu. Pasak Vilniuje prižiūrinčios fontanus įmonės UAB „PoolserviceLT“ vadovo Mantvydo Šakalio, Vilniaus mieste ir rajone yra apie 40 fontanų, kuriuos administruoja pati įmonė. Į šį skaičių įeina ir privačių investuotojų bei kitų įstaigų įrengti fontanai.
Įprastai fontanų veikimo laikas trunka apie penkis mėnesius – nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos. Numatytas sezono terminas gali pasikeisti dėl oro permainų.
Pagal sudarytą sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe ir remiantis naujausia įmonės vadovo informacija, „Pagal sutartį 3 metų laikotarpiui maksimali skiriamų lėšų suma yra 869 736,03 eurų su PVM, įskaitant vandens, elektros , chemijos, remonto ir kitokias sąnaudas“. Tokia nustatyta suma, anot M.Šakalio, buvo paskirta ir praėjusiems metams.
Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas neslėpė, kad skiriamos sumos fontanų priežiūrai išlieka stabilios. Planuojama, kad kitais metais fontanams bus skiriama panaši suma.
Tokios skiriamos lėšos ir išskirtinis dėmesys fontanams drastiškai skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų: Kauno fontanams bendrai skirta apie 26 tūkst. eurų, Palanga išleido apie 32 tūkst. eurų, o Klaipėda maždaug apie 30 tūkst. eurų. Vilniuje išleidžiamos sumos bent keliasdešimt kartų didesnės už kitų miestų.
Paskirtų lėšų disproporciją kritikuoja parlamentaras ir buvęs Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Paluckas. Politikas tikina, kad yra protingesnių būdų panaudoti tas lėšas. Anot G.Palucko, „Vilnius labai sparčiai pastaruosius dešimtmečius žengia visų įmanomų funkcijų privatizavimo keliu“.
Politikas teigia pastebintis, kad Vilniaus fontanų administravimo kaštai ne mažėja, o tik didėja. Jo nuomone, Vilniaus savivaldybės paskirta įmonė taip pat galėtų prižiūrėti fontanus.
Visgi V.Benkunskas patvirtina, kad Vilniaus savivaldybės „finansinė padėtis leidžia fontanus turėti įrengtus, juos tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti“. Politiko teigimu, kiekvienais metais išleidžiamos sumos yra panašios – jos didėja tik tuo atveju, kai atliekami remonto darbai ar senstančių technologijų pakeitimas. Skirtos lėšos eksploatavimui lieka tokios pačios.
„Tai yra gražus dalykas, kuris kelia nuotaiką ir miestiečiams, ir miesto svečiams, todėl juos tikrai reikia palaikyti ir įveiklinti, kad jie padėtų formuoti nuotaiką“, – džiūgavo V.Benkunskas.
Vis dėlto ekonomistas Žygimantas Mauricas su siaubu žiūri į tokį lėšų paskirstymą. Pasak Ž.Maurico, pirmiausia reikėtų įsivertinti Vilniuje gyvenančios visuomenės poreikį tokiam fontanų kiekiui ir jų atnešamą naudą. Specialistas pastebi, kad mieste yra ir kitų iššūkių. Vienas iš jų – sporto infrastruktūra ir šios srities skatinimas.
Anot Ž.Maurico, kai kurie veikiantys fontanai tikrai yra gyvi ir džiuginantys, bet dalis jų lieka net nepastebėti, o šokantys ir dainuojantys fontanai tik atbaido miestiečius. „Dėl dainuojančių fontanų manau, kad tai labai specifinė idėja, nes tai labai primena Rytų šalių priespaudą“, – palygino pašnekovas.
Šaltasis metų sezonas atneša keblumų
Įprastai penkis mėnesius per metus visu pajėgumu veikiantys fontanai Lietuvos miestuose juos administruojančių ir prižiūrimų įmonių yra išjungiami jau spalį arba lapkričio pirmosiomis dienomis. Vilniuje šie terminai kai kuriais atvejais yra prailginami ir iki šaltesnių dienų.
UAB „PoolserviceLT“ vadovas teigia, kad pirmiausia žiemai pradedami ruošti ir išjungiami fontanai, esantys Vilniaus mikrorajonuose – šiuo metu jie jau paruošti žiemai.
Toks sprendimas taikomas ir Kaune. „Kauniečių ir miesto svečių bene labiausiai pamiltus Vienybės aikštėje ir Laisvės alėjoje esančius fontanus numatyta palikti veikti ilgiausiai“, – sako Kauno Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
„Tačiau kai kurie iš jų dėl savo technologinių galimybių gali veikti ir esant šalčiams, todėl iki šalčių nutarta palikti veikti miesto centre esančius šiuos fontanus: Rotušės, Vokiečių, Operos ir baleto teatro, Kudirkos, Lukiškių, Vašingtono ir Europos aikštės“ – komentuoja M.Šakalys
Tokį sprendimą palaiko ir V.Benkunskas: „Jeigu yra sukurtas daiktas, kuris skirtas papuošti miestui ir skleisti gerą nuotaiką, tai jis turi būti išnaudojamas maksimaliai kiek įmanoma.“ Politiko tikinimu, fontanai neveikia per Kalėdas ar Naujuosius metus, tačiau jie yra paliekami veikti tol, kol leidžia oro sąlygos.
Vilniaus savivaldybės mero pavaduotojas pripažino, kad atėjus šalčiams turistų arba svečių srautas yra sumažėjęs, tačiau tai, anot jo, neturi reikšmės: „Fontanai bendrai kurią visai kitą nuotaiką tada, kai jie veikia“.
Vis dėlto G.Paluckas abejoja fontanų ilgesnio veikimo sprendimu: „Žiemą reikia eglutes puošti, o ne fontanus leisti.“ Anot jo, tai yra „žaidimai mokesčių mokėtojų pinigais“, o racionaliai ir efektyviai veikianti savivaldybė sau negali leisti žaisti.
Pasak politiko, nutarimas palikti ilgiau veikiančius fontanus reikalauja papildomų kaštų ir kelia riziką dėl technikos gedimų. Tai sukuria ir didesnes priežiūros sąnaudas, kurios nėra būtinos.
Abejojama fontanų paskirtimi
G.Paluckas komentuoja, kad Vilniuje veikiantys fontanai yra „politiniai savivaldybės sprendimai“. Nors, pasak politiko, reikėtų detalesnės sostinės ir kitų miestų analizės apie jų techninę būklę, funkcionalumą, sąnaudas ir kitus dalykus, visgi matoma, kad šis sprendimas nėra racionalus.
Pašnekovo tikinimu, yra „naivu tikėtis“, kad paskelbus konkursą dėl fontanų prižiūrėjimo, bus tikimasi, kad tai garantuos mažiausią kainą. G.Paluckas tai įvardina kaip klaidą.
Vilniaus miesto mero pavaduotojas akcentuoja, kad konkurso metu atrinktas rangovas paslaugas teikia, tačiau sunku pasakyti, ar tai įmonei yra naudinga, ar ne.
Visgi Ž.Mauricas kalbėdamas apie fontanus, jų paskirtį bei naudingumą pabrėžia: „Reikia žiūrėti, kad tas fontanas būtų naudojamas ir juo džiaugiamasi, o ne tiesiog interjero detalė, kuri yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigais“.
Ekonomistas pastebi, kad nors ir sostinėje yra populiarių ir dažnai lankomų fontanų, kai kurie jau yra užmiršti. Dažnai lankomi iš žemės trykštantis fontanai Paupio rajone ar Lukiškių aikštėje yra ypač jaunesnių lankytojų, tačiau, pavyzdžiui, kitoje Lukiškių aikštės esantis fontanas jau yra retai lankomas.
Todėl specialistas dar kartą ragina atkreipti dėmesį į fontanų naudingumą ir žmonių susidomėjimo lygį bei jų poreikį visuomenėje.
