Pavojingi puvėkliai
Nugrius ar nenugrius? O kas, jeigu kas nors ims jį ir padegs? Kaskart Utenos rajono Šileikių kaime gyvenančių žmonių kalbos imdavo suktis apie tai, kai Leliūnų seniūnija atsiųsdavo darbininkus uždangstyti žiojinčių 1970 metais statyto pastato langų.
Šiuo metu net dangstyti nebėra ko. Pastato stogas įgriuvo, sienų rąstai išniro. Sovietmečiu sumūrytos galinės jo sienos buvo sunertos su nugriauto dvaro rąstais.
Kadaise jame veikė sovietinio ūkio skyrius, antrame aukšte – kino salė ir biblioteka. Vėliau jame buvo įkurdintos daugiavaikės šeimos. Jos ten gyveno tol, kol kilo grėsmė, kad pastatas sugrius. Supuvusios stogo gegnės bet kada galėjo suzmekti, o dabar tai ir įvyko.
Greta šio statinio riogso ir sovietmečiu veikusios parduotuvės griaučiai. Neveikiantį pastatą iš savivaldybės maždaug prieš 20 metų nusipirkęs žmogus jį išnarstė – išsivežė statyboms dar tinkančius gelžbetonio blokus. O tai, ko nereikėjo, paliko.
Žadėjo skelbti konkursą
„Gal prieš trejus ar ketverius metus buvo pažadėta, kad tikrai tuoj atvažiuos griovėjai. Neatvažiavo. Būtų mums leidę nugriauti, būtume gal plytas kam nors jau panaudoję. Vis buvo žadama, o per tą laiką ir mūsų vaikai užaugo, juos lyg magnetas tie griuvėsiai traukdavo“, – pasakojo kaime gyvenanti Ingrida.
Lietuvoje ir miestuose, ir kaimuose dunkso daugybė apleistų pastatų, kurie ne tik rėžia akį, bet ir kelia pavojų po juos besisukinėjantiems žmonėms.
Yra ir privačių statinių, kurių savininkams nė motais, kokia šiuo metu jų nuosavybės būklė. Priversti juos prisiminti, kad turi turto, kuriuo būtina rūpintis, bandoma keliant nekilnojamojo turto mokesčius. Tačiau jie didesnį poveikį turi miestuose nei kaimo vietovėse.
Statybų įstatymas numato, kad pastatų naudojimo priežiūra – savivaldybių administracijos rūpestis.
„Statinys, esantis Šileikių kaime, – mūsų nuosavybė. Nustatyta, kad jo būklė avarinė. Savivaldybėje veikia apleistų, neprižiūrimų ir nenaudojamų statinių ir patalpų nustatymo komisija, kuri informaciją apie visa tai teikia savivaldybės tarybai.
Pastaroji jau yra nusprendusi pastatą nurašyti ir išardyti“, – prieš penkerius metus „Lietuvos rytui“ aiškino tuometis Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas.
Tada žadėta, kad jei bus skirta lėšų, konkurso būdu bus parinktas rangovas Šileikių kaime esančiam statiniui nugriauti.
Utenos savivaldybė 2016-aisiais buvo patvirtinusi net 153 apleistų pastatų sąrašą – buvusių galvijų fermų, klojimų, įvairių sandėlių, kuriems nugriauti laukė ES Sanglaudos fondų lėšų.
Pyksta net ir seniūnas
Kas gi pasikeitė per penkerius metus? Nieko. „Mes nieko negalime padaryti, – rankomis skėstelėjo Leliūnų seniūnas Renaldas Būga. – Šileikiai – mūsų seniūnijos kaimas, tačiau buvęs kontoros pastatas yra Utenos rajono savivaldybės nuosavybė.
Jis apgailėtinos būklės, baigia sugriūti. Nepaisant to, kas mėnesį turime mokėti 2 eurų abonentinį mokestį už šiukšles. Ir teks mokėti jį tol, kol tas statinys nebus nugriautas ir išbrauktas iš Registrų centro. Kur logika?“
Anot R.Būgos, jeigu savivaldybė būtų atidavusi pastatą gyventojams nugriauti, seniai jis būtų sutvarkytas.
Nugriauti per brangu?
Pasak Utenos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Leikos, pernai rajone buvo nugriauti 6 teismo bešeimininkiais pripažinti statiniai. Tai buvo padaryta panaudojus savivaldybės biudžeto ir ES lėšas.
„Šiuo metu statiniai, kurie neturi šeimininkų ar jie yra nežinomi, teritoriniu principu yra priskirti seniūnijoms“, – sakė V.Leika.
Anot jo, praėjusiais metais teismo sprendimu Utenos rajone bešeimininkiais buvo pripažinti du gyventojams už pajus priskirti statiniai. Jie šiuo metu priklauso savivaldybei ir savivaldybė ruošiasi juos likviduoti.
„Likvidavimo darbai labai brangūs. Savivaldybė ieško būdų, kaip jiems atlikti pritraukti ir ES lėšų. Be to, likviduojant bešeimininkius statinius reikia paisyti aplinkosaugos reikalavimų.
Tad visos medžiagos, liekančios nugriovus statinius, rūšiuojamos, jei yra galimybė, perdirbamos, panaudojamos laikantis visų reikalavimų“, – aiškino specialistas.
Jis pridūrė, kad ir Šileikių kaime esantiems pastatams likviduoti bus ieškoma finansavimo, jei tik bus nuspręsta tai padaryti. Ar tai reiškia, kad savivaldybė dar kartą imsis to paties darbo, koks buvo atliktas 2016-aisiais? Į šį klausimą taip ir liko neatsakyta.
Teisės aktai numato, kad visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir ypatingų statinių patikras savivaldybės turi atlikti ne rečiau kaip kartą per metus, kitų statinių – atsižvelgdamos į informaciją apie statinių techninę būklę.
Kaskart baigiantis metams savivaldybės Statybų inspekcijai turi pateikti duomenis apie patikras – pastatų naudojimo priežiūros rezultatus.
Prieš penkerius metus visose šalies savivaldybėse buvo apie 12 tūkst. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, kurių techninė būklė kėlė įtarimų, iš jų per 300 buvo pavojingi aplinkai ir gyvybei. Tikėtina, kad šis skaičius nedaug tesumenko.
Atsakyti turi pačios savivaldybės
Marius Rimkevičius, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausiasis specialistas:
„Statybos įstatymas įpareigoja statinių naudotojus laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose bei pastato saugos dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų.
Tai daryti būtina, kad būtų išlaikytos statinio dalių bei inžinerinių sistemų savybės, atitinkančios esminius statinių reikalavimus. Taip pat svarbi, nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą, suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
Statinių naudojimo priežiūros principus, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, teises ir pareigas nustato Statybos įstatymo 49 str. ir Statybos reglamentas dėl „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
Minėtas Statybos įstatymo straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisę Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už statinių naudojimą ne pagal paskirtį, statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą.
Kaip rodo praktika, savivaldybių administracijos gana retai naudojasi joms suteikta teise kreiptis į teismą dėl apleistų ir savininkų netvarkomų statinių nugriovimo.
Statybos įstatymas numato, kad statinys nugriaunamas, kai statinys ar jo dali) yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą.
Be ANK numatytų nuobaudų, kaip vienas iš galimų būdų apleistų ir neprižiūrimų statinių savininkams drausminti– Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo numatytas nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) tarifo intervalas, kurio ribose savivaldybėms suteikta teisė pačioms nustatyti didesnį NTM tarifą, atsižvelgiant į statinio priežiūros būklę.
Siekdama efektyvesnio apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto administravimo, Aplinkos ministerija yra pateikusi siūlymus Finansų ministerijai dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 ir 7 str. pakeitimo.
Statinių naudojimo priežiūra – Vietos savivaldos įstatymo nustatyta savarankiškoji savivaldybių funkcija.
Civilinis kodeksas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai numato statinių, kurių savininkai nežinomi, pripažinimo bešeimininkiais procedūrą, kuria vadovaujantis teismo sprendimu statinys tampa valstybės nuosavybe. Už statinių pripažinimą bešeimininkiais ir reikiamų procedūrų atlikimą atsakingos savivaldybės, kurių teritorijoje stovi tokie statiniai.“
