Ūkininkas paaiškino, kuo skiriasi 33 ir 23 eurus kainuojantys kepsniai – pravartu žinoti ir valdžiai

Tereikėtų pasistatyti palapinę ganyklos pakraštyje ir stebėti, kaip žolę rupšnoja „prancūzai“ – Prancūzijoje išvestos aubrakų veislės galvijai.

Romūs, gražūs gyvuliai, kurių ganyklos driekiasi Anykščių regioninio parko Kurklių draustinio teritorijoje, ant stačių kalvų, kurias kažkada iškėlė ledynai.

Tačiau aprodydamas bandas ekologinio ūkio „Vaja Farm“ šeimininkas Vygantas Šližys kalbėjo ne tik apie tai, kaip lengva galvijų bandas kontroliuojantiems veterinarijos specialistams suskaičiuoti gyvulius. Mat jie tikrintojams priartėjus nė nepasijudina iš vietos, tik dar smalsiau stebi.

Ūkininkas nepagailėjo karčių žodžių dabartinei valdžiai – Žemės ūkio ministerijai, padalijusiai pereinamojo laikotarpio – 2021–2022-ųjų ES paramos pinigus.

„Turėjau savo transporto įmonę Anykščiuose, bet pavargau nuo tos veiklos. Ten didžiulė įtampa, problemų – gausybė: tai vairuotojai ne tas prekes pakrovė, tai ne ten nuvažiavo, tai dar kas nors atsitiko. Sūnus baigė transporto inžineriją ir tą verslą perdaviau jam.

Tuo pat metu reikėjo išspręsti ir iš tėvų paveldėtos žemės klausimą. Mano tėviškė Bliuvonių kaime – labai gražioje vietoje, slėnyje, netoli Puntuko akmuo.

Grūdinių kultūrų ant stačių šlaitų neįmanoma auginti, žemė ten nederlinga. Taigi konsultavausi su mokslininkais ir ėmiausi galvijininkystės – pirmuosius gyvulius 2013-ųjų pavasarį atsivežiau iš Vokietijos“, – apie pradžių pradžią pasakojo V.Šližys.

Vėliau žolę ant Anykščių krašto kalvų ėmė rupšnoti iš Prancūzijos atsigabenti aubrakų veislės galvijai. Iš viso šiuo metu „Vaja Farm“ ūkyje auginama apie 260 gyvulių – veislinių aubrakų ir mišrūnų.

Pasak ūkininko, augindamas gyvulius ir jis pats mokėsi, tobulėjo ir kiti mėsinių veislių galvijų augintojai.

Tad šiuo metu mūsų šalyje jau veikia Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) įkurtos kontrolinės stotys, kuriose vertinamos šių gyvulių savybės, pavyzdžiui, eksterjeras, augimo greitis, kanopų stiprumas ir kitos.

„Traukinys pajudėjo – nuo 2023 metų bus nevalia kergti ekspertų neįvertintų bulių. Vertinimas yra labai svarbu, nes tik taip galima numatyti palikuonių savybes.

Juk ir šiuo metu ūkininkai turi gerų galvijų, bet mokame prancūzams 5–7 tūkst. eurų už veislinius bulius, nors, tarkime, Žemaitijoje ganosi nė kiek ne prastesni, bet jų veislinės savybes nėra įvertintos“, – kalbėjo V.Šližys.

Ar galvijai, užauginami „Vaja Farm“ ūkyje, patenka į maisto tiekimo grandinę Lietuvoje?

„Po ekspertų vertinimo pernai penkis bulius pardavėme veislei, tai – labai geras rezultatas.

Šįmet užaugintus bulius vėl vešime vertinti į kontrolinę stotį. Tuo metu po atrankos vienos telyčios parduodamos toliau veisti, kitos išvežamos toliau penėti ir skersti į užsienį“, – atsakė V.Šližys.

Pasak jo, Lietuvoje mėsinių galvijų mėsa pasiekia dar nedaug vartotojų. Lietuvoje yra keletas ūkių, kurie užaugintus galvijus patys paskerdžia, o mėsą išvežioja užsakovams.

Prekybos tinklą „Norfa“ mėsa aprūpinanti antrinė įmonė „Rivona“ iš ūkininkių taip pat nuperka mėsinių galvijų, šviežia bei brandinta jautiena aprūpina šio tinklo parduotuves ir dalį jos brandina.

„Tai – geroji patirtis. Būtų puiku, jeigu Lietuvoje būtų daugiau tokių galvijų supirkėjų, bet reikia ir tam tikrų valdžios sprendimų.

Manėme, kad situacija keisis, nes mėsinės galvijininkystės sektoriaus plėtrai iš pereinamojo laikotarpio – 2021–2022 metų ES paramos lėšų buvo pažadėta skirti apie 50 mln. eurų.

Tai pinigai, už kuriuos buvo planuojama statyti veršelių penėjimo centrus – fermas, kuriose iki skersti tinkamo svorio būtų auginama po 2 tūkst. veršelių. Tokių centrų Lietuvoje nėra ir, pasirodo, greitai nebus, nes mus aplenkusi parama atiteko kitiems sektoriams.

Daug ūkininkų mėsos sektoriuje pristabdys investicijas, o jauni žmonės apskritai ėmė trauktis iš šios veiklos“, – aiškino V.Šližys.

Anot pašnekovo, į asociaciją susibūrę mėsinių galvijų augintojai turėjo vilties, kad Lietuvoje gavus paramos lėšų pavyks įrengti 5–6 veršelių penėjimo centrus.

Šiuo metu veršeliai dažniausiai išvežami į Lenkiją ir Izraelį, o įkūrus centrus būtų padidėjusi geros, kokybiškos jautienos pasiūla ir kuriama didelė pridedamoji vertė.

„Dabar nuo karvių žindenių atjunkyti veršeliai baigiami auginti svetur. Ėmus juos auginti Lietuvoje pajamos iš šio eksporto būtų padidėjusios trečdaliu.

Tai reiškia, kad per metus mūsų šalyje iš eksporto būtų gauta 200 mln. eurų daugiau pajamų ir jos būtų atitekusios pašarų ruošėjams, ūkininkams, kitiems maisto grandinės dalyviams ir pavirtusios mokesčiais biudžetui.

Bet to nebebus – lėšos jau išdalintos, o vien savomis lėšomis žemės ūkyje ką nors statyti yra per brangu“, – sakė V.Šližys.

Jis sako, jis žino. Mat šiemet vasarą „Vaja Farm“ ūkis baigė naujų fermų statybas Anykščių rajono Paulinavos kaime, kurios kainavo 800 tūkst. eurų.

„Mums pasisekė, kad jas baigėme laiku. Jeigu statybininkai būtų vėlavę, pagal dabartines kainas viskas būtų kainavę 150 tūkst. eurų brangiau. Juk vien mediena nuo metų pradžios pabrango keturis kartus, metalas – triskart“, – sakė V.Šližys.

Pasak V.Šližio, jis prieš 4 metus lankėsi Prancūzijos fermose, kur auginama po 1000 veršelių. Ir dirbant išvien su mokslininkais procesas taip sustyguotas, kad per parą kiekvienas gyvulys vidutiniškai priauga po 2 kilogramus. Tai gal jie šeriami hormonais?

„Tai neįmanoma. Pašarų sudėtis ten keičiama pagal augimo tarpsnius“, – patikino ūkininkas.

Pasak jo, didelis auginamų veršelių skaičius atpigina mėsą, nes mažesnė ir savikaina. Tačiau gera jautiena niekada nebus pigi, nes mėsinius galvijus užauginti gana sunku – kad mėsa būtų ir marmuringa, ir minkšta, gyvulys turi būti ganomas laukuose, o žiemą šeriamas natūraliais pašarais.

„Prancūzijos restoranuose meniu prie didkepsnio parašyta, kad galvijas buvo ganomas natūraliose ganyklose, nurodomas net lauko numeris ir gyvulio amžius. Tokio kepsnio kaina – 33 eurai.

Bet greta galima rasti ir gerokai pigiau kainuojantį kepsnį, apie kurio mėsą nieko neparašyta. O tai reiškia, kad gyvulys buvo augintas tvarte ir šertas tik kombinuotaisiais pašarais“, – paaiškino V.Šližys.

Pasak žemės ūkio ministro patarėjo Sauliaus Jarmalio, mėsinei galvijininkystei numatyta skirti 5 proc. 2021–2022 m. lėšų, kiaulininkystei – 12 proc., paukštininkystei – 12 proc., o pieno sektoriui – 45 proc.

Gerokai išaugs parama sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, kurioms atseikėta 18 proc. paramos, ir investicijoms į šiltnamius (8 proc.).

„Galvijų augintojai turi galimybių statyti prieauglio auginimo centrus, tik prieš juos statydami turi gerai įvertinti jų regioninį poreikį, gamybos apimtį ir kitką.

Būtent į galvijų augintojų argumentus ir buvo atsižvelgta numatant maksimalią 1,5 mln. eurų paramos sumą projektui“, – paaiškino S.Jarmalis.

Šiais metais numatyti du kvietimai teikti paraiškas. Vienas jų – lapkričio mėnesį, biudžetas mėsinei galvijininkystei sieks 3,1 mln. eurų, o maksimali paramos suma vienam projektui – 300 tūkst. eurų.

Gruodžiui numatytas biudžetas galvijininkystei yra 4,1 mln. eurų, maksimali paramos suma projektui – 1,5 mln. eurų.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) daug didesnė parama investicijoms bus skirta tiems sektoriams, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir anksčiau buvo finansuojami nepakankamai.

Per šiuos dvejus metus pagal KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus paskirstyta iš viso 227,6 mln. eurų paramos, o ūkininkai turės investuoti ne mažiau kaip pusę visų investicijoms reikalingų lėšų.

Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 metų birželio, tad tikimasi, kad į naują įrangą, ūkinius statinius, gamybos plėtrą, geresnes sąlygas gyvūnams, taršos mažinimą iš viso bus investuota iki 0,5 milijardo eurų.