„Tai yra rekordinės paklausos sulaukusi „žaliųjų obligacijų“ emisija pasaulio kapitalo rinkose bei didžiausia kada nors išleista tokia emisija ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – teigė biudžeto ir administravimo eurokomisaras Johannesas Hahnas.
EK surinktas lėšas ketina paskirstyti valstybėms narėms, kurios galės finansuoti švaresnės energijos, energetinio efektyvumo didinimo ir kitus panašius projektus, leisiančius pasiekti ES tikslą iki 2050 metų tapti neutralia anglies dioksido išmetimo atžvilgiu.
Visgi žaliosios obligacijos išplatintos dar prieš ES baigiant rengti savo sąrašą, kokios investicijos turėtų būti laikomos ekologiškomis, tuo tarpu šalys neturi vieningos nuomonės dėl branduolinės energijos vaidmens.
Vietoj to, ES pareiškė besilaikanti Tarptautinės kapitalo rinkų asociacijos (ICMA) principų ir kitų standartų.
Toks 15 metų trukmės skolos vertybinių popierių pardavimas yra pirmasis ES, siekiančioje iki 2026 metų išplatinti tvarios skolos vertybinių popierių už 250 mlrd. eurų.
Ši suma sudaro maždaug trečdalį iš 800 mlrd. eurų vertės bloko ekonomikos atkūrimo fondo, dėl kurio susitarė bloko valstybės narės.
ES planai sudaryti tvariam finansavimui tinkamų žaliosios energijos šaltinių sąrašą, vadinamą investicijų taksonomija, šiuo metu yra užblokuoti. Vokietija priešinasi siūlymams branduolinę energiją laikyti aplinkai palankia investicija.
Visgi dešimt ES valstybių narių, įskaitant Prancūziją, kuri daugiausia naudoja branduolinę energiją, sekmadienį pritarė bendram branduolinę energetiką palaikančiam pareiškimui, kuriame pabrėžiama, jog ši energijos rūšis turi atlikti svarbų vaidmenį kovoje su pasauliniu klimato atšilimu.
