Alternatyvų yra ir be JK
Anot įdarbinimo užsienyje agentūros „Emigra“ vadovo Algirdo Zazo, didelio streso dėl „Brexit“ nei emigrantai, nei įdarbinimo agentūros nepatyrė: „JK užsidarinėjo bent porą metų, tai labai didelio skirtumo pajusti neteko. Srautas mažėjo palaipsniui ir, sakyčiau, jau dvejus metus nelabai kas ir domisi emigracija į JK. Dabar populiaresnės kryptys – Vokietija ir Olandija, bet tas persiorientavimas įvyko jau anksčiau.“
Ekonomistė Jakaterina Rojaka sako, kad didelės problemos dėl nutrūkusių srautų į Jungtinę Karalystę nebuvo.
„Jeigu pažiūrėtume į skirtumus tarp gyvenimo kokybės Lietuvoje ir užsienyje, tai per kokį dešimtmetį rodikliai gerokai sumažėjo. Jei vertintume pagal BVP ar perkamosios galios standartą, tai mes ūgtelėjome per maždaug penkiolika procentinių punktų. Ir dabar sudarome 87 proc. nuo viso ES vidurkio. Tai iš tiesų yra labai aukštas rodiklis“, – kalbėjo ekonomistė.
Anot J.Rojakos, palyginus Lietuvą su kitomis nuo pandemijos nukentėjusiomis valstybėmis, Lietuva išsiskiria gerąja prasme. Vis dėlto laisvų darbo vietų gausu ir Lietuvoje, o ir J.Rojakos teigimu, tam tikruose sektoriuose nedarbo problema išliko aktuali iki šiol: „Tam tikroms profesijoms vis dar yra problemiška susirasti darbą pagal savo poreikius. Ir jie ieško galimybių svetur, bet to masiškumo jau nebėra. Tai tik labai specifinės grupės ir individualizuoti sprendimai. Faktas, kad Jungtinė Karalystė lietuviams jau nebėra parankiausia alternatyva, bet yra kitų šalių, kur taip pat sėkmingai galima susirasti darbą.“
Vis dažniau renkasi likti Lietuvoje
Tarptautinės įdarbinimo agentūros „Qbis“ įdarbinimo vadovas Ričardas Tenenė sako, kad jau porą metų iki pandemijos teko pastebėti, kad lietuvių emgrantų srautai mažėja: „Matėme, kad rinka traukiasi ir vis mažiau lietuvių nori išvykti į užsenį.“
Anot pašnekovo, tokiam pokyčiui įtakos turėjo ne koronavirusas, o ekonominė situacija Lietuvoje: „Matyt, žmonės yra patenkinti esama situacija Lietuvoje. O tie, kurie išvyksta, renkasi tas pačias sritis: aptarnavimą, gamybą. Mūsų įmonėje didelių pokyčių neįvko“, – sako R.Tenenė.
Kad jau kurį laiką emigruojančių srautai mažėja, pastebi ir įdarbinimo užsienyje agentūros vadovas A.Zazas: „Negaliu pasakyti procentaliai, nes visada tie skaičiai banguoja. Jeigu rugsėjis vangus, tai dar nereiškia, kad spalį išvykstančių skaičiai nepakils.“
Vis dėlto jis pripažįsta, kad mažėjantys emigrantų srautai Lietuvai – gera žinia: „Atlyginimas užsienyje tiesiog nebeatrodo toks patrauklus. Kai dar buvo litai, uždarbio skirtumai buvo dideli ir tada emigracija buvo masinė. O dabar Lietuvoje kyla atlyginimai ir jaučiasi, kad žmonėms neretai labiau apsimoka likti Lietuvoje.“
Iš tiesų, remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, nuo 2016 iki 2020 metų emigrantų iš Lietuvos skaičiai palaipsniui mažėjo. Dar 2016 metais Lietuvą paliko beveik 50,5 tūkstančio žmonių, o jau 2020 emigruojančių skaičius smuko perpus ir siekė tik šiek tiek daugiau nei 23 tūkstančius.
Didžioji dalis išvyksta su viltimi grįžti
Kalbant apie išvykstančius, R.Tenenė sako, kad populiariausia yra išvykti iki pusės metų laikotarpiui: „4-5 mėnesiai sakyčiau yra toks vidurkis. Dalis žmonių išvažiuoja, padirba porą mėnesių, tuomet grįžta porai savaičių į Lietuvą pailsėti ir vėl išvyksta.“
Jam antrina ir „Emigra“ vadovas A.Zazas bei priduria, kad „lietuviai išvyksta laikotarpiui iki vienerių metų. Ilgalaikių migracijų, kad išvažiuotų visam laikui, yra kur kas mažiau. Dažniau lietuviai renkasi užsidirbti, gal nuo Lietuvos, darbų mūsų šalyje pailsėti ir grįžti.“
Ekonomistė J.Rojak sako, kad šiuo momentu darbo rinka Lietuvoje yra ganėtinai geros būklės ir, nepaisant pandemijos, palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje yra ganėtinai nemažai darbo galimybių.
„Yra atidaromi nauji centrai, yra tarptautinių centrų, kurie ieško kvalifikuotos darbo jėgos. Ir darbuotojai mielai renkasi ir keičia darbdavius. Mūsų darbo rinką galima būtų apibūdinti kaip darbuotojų darbo rinką, o ne darbdavių, nes ne darbdavys diktuoja sąlygas, o darbuotojas renkasi darbo vietą, kuri tenkintų jo poreikius“, – sako pašnekovė. Tad ir sąlygos likti, o ne emigruoti svetur tik gerėja.
