Elektros deficitas dar labiau augina žaliavų kainas, rašo kommersant.ru. Specialistų nuomone, šie faktoriai lems, kad iki metų galo polimerai vis brangs ir pasieks pavasarį buvusį kainų piką.
Elektros energijos tiekimo Kinijos pramonės įmonėms apribojimai, susiję su energijos vartojimo efektyvumo programa, visiškai sustabdė arba žymiai sumažino didelio masto cheminių medžiagų gamybą.
Rugsėjo pabaigoje kone du trečdaliai Kinijos provincijų patyrė elektros tiekimo sutrikimų. Su tuo susidūrė tiek pramonės sektorius, tiek namų ūkiai.
Rusijos naftos chemijos bendrovė SIBUR, turinti padalinį ir Kinijoje, kommersant.ru nurodė, kad rugsėjį vietos polipropileno gamyklos patyrė 287 tūkst. tonų gamybos nuostolių, polietileno – apie 235 tūkst. tonų. SIBUR taip pat nurodė, kad dėl elektros tiekimo sutrikimų stipriai sumažėjo paklausa iš galutinių vartotojų.
Anot kompanijos atstovų, sumažėjusi paklausa lėmė, kad polimerų kainos per pastarąsias tris savaites išaugo nuo 100 iki 150 JAV dolerių už toną. „Bloomberg“ nurodė, kad tona polietileno rugsėjo gale kainavo 1,2-1,5 tūkst. JAV dolerių. Tai 10 proc. brangiau nei įprasta.
Kol kas kainos dar nepasiekusios pavasarį buvusio piko, kai tona polietileno Europoje kainavo 2 tūkst. JAV dolerių. Tačiau rinkos dalyvių vertinimais situacija gali pasikartoti, nes energijos krizė Kinijoje tik gilės, mat prasideda šildymo sezonas.
SIBUR nurodė, kad energijos vartojimo kontrolė ir aukštos anglies bei metanolio kainos Kinijoje palaikys polipropileno ir polietileno kainų augimą spalio mėnesį. Kompanija aiškino, kad elektros tiekimo apribojimai Guangdžou, Džangsu ir Džedziango provincijose pristabdys eksporto įsipareigojimų vykdymą ir gali turėti įtakos kainų dinamikai kituose regionuose.
Ekspertai taip pat tikri, kad kainų augimo išvengti niekaip neįmanoma. Nina Adamova iš „Gazprombank“ ekonominių prognozių centro aiškino, kad, viena vertus, per 2021 m. Kinijoje ir už jos ribų labai padidėjo chemijos produktų paklausa. Kinijos nacionalinis statistikos biuras skaičiuoja, kad, augant ekonomikai, šalyje veikiančios chemijos pramonės pelnas per šių metų sausį-rugpjūtį išsipūtė 145 proc.
Kita vertus, padėtį sunkina tai, kad Kinijos pramonėje vis dar naudojama daug anglies ne tik kaip energijos šaltinio, bet ir kaip žaliavos chemijos pramonėje: polipropileno, aromatinių angliavandenilių gamyboje. Pavyzdžiui, Kinijoje 20-25 proc. polipropileno pagaminta iš anglies.
N.Adamova aiškino, kad dėl energetinės krizės labiausiai nukentėjo chemikai, kurie anglį naudoja kaip žaliavą.
Pavyzdžiui, didelė anglių chemijos gamykla, kurioje gaminamas polipropilenas, Šansi provincijoje dėl anglies trūkumo ir energijos vartojimo apribojimų buvo priversta sustabdyti gamybą. Skaičiuojama, kad būtent šioje gamykloje pagaminama 20-25 proc. viso Kinijoje pagaminamo polipropileno.
N.Adamova pažymi: nėra pagrindo manyti, kad šis atvejis pavienis. Lygiai taip pat nereikia tikėtis, kad situacija išsispręs per kelias savaites.
Sudėjus visas aplinkybes paskutinį šių metų ketvirtį reikėtų ruoštis dideliam naftos ir dujų chemijos produkcijos kainų šuoliui.
„Argus“ verslo plėtros viceprezidentas Muchammadas Fadilis taip pat mano, kad rimta energetikos krizė Kinijoje ir staigus tiekimo sutrikimas pagrindinėse provincijose, kur stipriai išvystyta gamyba, smarkiai padidins naftos chemijos ir polimerų produkcijos kainas.
Beje, M.Fadilis atkreipė dėmesį, kad polimerų kainos Kinijoje didžiąją šių metų dalį buvo žemiausios pasaulyje. Dėl to metų pradžioje Kinijos įmonės perėjo prie aktyvaus polipropileno eksporto į Pietryčių ir Pietų Aziją.
Tačiau elektros energijos tiekimo nutraukimas trumpuoju periodu gali sulėtinti Kinijos polipropileno ir polietileno eksportą, nes gamintojai perorientuoja tiekimą, kad patenkintų vietos vartotojų paklausą.
Jei taip atsitiks, Artimieji Rytai ir Rusijos polimerų gamintojai galės užpildyti tiekimo į Aziją deficitą, nukreipdami juos iš Europos ir Turkijos rinkų.
