Apie tai krovinių vežėjai kalba jau ne pirmus metus, tačiau valstybės veiksmų šiai problemai spręsti imasi vangiai.
Atsigaunanti po pandemijos Amerika susidūrė su keistomis bėdomis. Kai kuriose degalinėse ištisas valandas nebūdavo benzino, aviacinių degalų pristigdavo oro uostuose, metalo perdirbimo gamyklos skelbdavo prastovas, mediena tapo deficitu.
Priežastis – sutrūkinėjusi logistikos grandinė.
JAV didžioji dalis krovinių gabenama vilkikais. Įspūdingos išvaizdos sunkvežimiai ir jų vairuotojai netgi tapo savotiška šios šalies vizitine kortele. Ir dabar automobilių apstu, tik galinčių ir norinčių juos vairuoti nėra.
Įvairiais vertinimais, JAV trūksta nuo 33 tūkst. iki 50 tūkst. vilkikų vairuotojų. Jų gretos ėmė retėti prasidėjus pandemijai – nuo 2020 m. vasario šis sektorius neteko 6 proc. darbuotojų iš buvusių 1,52 milijono. Dalis jų pasitraukė į pensiją (vidutinis JAV vairuotojų amžius – 55 metai), dalis persikvalifikavo, o pamainos verslas nesuranda.
Panaši padėtis ir Jungtinėje Karalystėje, kurioje stinga net iki 100 tūkst. vairuotojų. Britai tai akivaizdžiai pajuto savo kailiu – kai kurios parduotuvės buvo pristigusios netgi dietinės kolos, alaus barai – populiariausių rūšių gėrimų, o prekybininkai atvirai užsiminė, kad ši sumaištis reikš didesnes kainas vartotojams.
Viena svarbiausių tokio vairuotojų deficito priežasčių – Jungtinės Karalystės sprendimas palikti Europos Sąjungą, nes dėl to dalis darbuotojų turėjo išvykti iš šalies. Taip pat nemažai jų pasitraukė iš darbo arba pakeitė profesiją.
Regis, vienintelė išeitis – siūlyti didesnius atlyginimus. Tai kompanijos ir daro. Metinė 35 tūkst. svarų (daugiau nei 40 tūkst. eurų) alga, jokio darbo vakarais ir savaitgaliais – iš tiesų neblogos sąlygos. Tačiau to jau neužtenka: kai kurios britų įmonės nusprendė metų atlyginimą pakelti dar 5 tūkst. svarų (5,8 tūkst. eurų), kitos moka tūkstančio svarų (1170 eurų) „starto premiją“ vien už sutikimą sėsti prie vairo.
Panašiai ir JAV. Antai šios šalies kompanija „U.S.Xpress“ pranešė, kad per pastaruosius 12 mėnesių vairuotojų algos išaugo nuo 30 iki 35 proc.
Nepaisant to, jų toliau stinga.
Deficitas juntamas ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje, ir Lietuvoje. Mūsų šalis pagal sausumos transporto pajėgumus yra trečia Europoje, tačiau jau dabar vežėjai skaičiuoja milžiniškus nuostolius, nes negali įvykdyti įsipareigojimų užsakovams.
Pastarieji netgi nutraukia sutartis, tad visai įmanoma, kad subyrės visa logistikos grandinė, kaip nutiko Jungtinėje Karalystėje.
Minimalus atlyginimas, kurį Lietuvos įmonės privalo mokėti vairuotojams, yra didesnis nei dar septyniose ES valstybėse. Apskritai į rankas uždirbama apie 1,5–2 tūkst. eurų ar net daugiau, tiesa, didžioji dalis algos išmokama dienpinigių, nuo kurių neskaičiuojami mokesčiai, pavidalu.
Vis dėlto vairuotojų stygius jau baigia užsmaugti visą sektorių.
Problemai spręsti buvo paskirta 11,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvota, bet ji baigėsi dar iki vasaros.
Šiuo metu Užimtumo tarnybose siūlomos net 9,2 tūkst. laisvų darbo vietų, bet norinčių per mėnesį pasitaiko vos kelios dešimtys.
Vežėjai jau seniai spaudžia Vyriausybę didinti kvotą trečiųjų valstybių piliečiams, kaip tai daro Lenkija ar kitos šalys.
Aišku, ukrainiečius ar baltarusius galima įdarbinti ir be kvotų, bet tai trunka apie 3–4 mėnesius vietoj poros savaičių, nors vairuotojų reikia čia ir dabar. Ypač turint galvoje transporto sektoriuje itin aktyvų prieškalėdinį sezoną.
„Tolimųjų reisų vairuotojų trūksta ir svetur, bet kitų šalių vyriausybės ir verslo organizacijos kartu suranda sprendimus, kurie būtų naudingi ir verslui, ir šaliai“, – valdžios neveiklumu piktinosi Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Z.Buivydas.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas P.Drižas irgi įsitikinęs, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pernelyg vilkina sprendimą dėl papildomų kvotų. Tiesa, jis siūlė ir kitokią išeitį: „Turėtų būti sukurta valstybės ir verslo strategija, kurioje aptariama, kaip galima pritraukti žmones į šią veiklą. Aišku, čia yra ilgo laikotarpio uždavinys.“
Kas daroma kitose šalyse? Jungtinės Karalystės vyriausybė svarsto padalyti 30 tūkst. laikinų (pusmečio trukmės) leidimų užsienio šalių piliečiams dirbti vairuotojais.
Apie didesnes kvotas ir lengvesnes svetimšalių įdarbinimo procedūras kalbama ir Amerikoje.
Beje, ten jau pateiktas siūlymas leisti vilkiką vairuoti ne nuo 21 metų, kaip yra dabar, bet nuo 18.
Spręsti šią problemą pas mus iš tiesų jau privaloma Vyriausybės lygiu. Užsiauginti savų vairuotojų truks ne vienus metus, todėl bent pereinamuoju laikotarpiu be atvykėlių pagalbos neišsiversime. Nebent ketiname palaidoti transporto sektorių. O tokių požymių jau yra.
Nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė apie porą šimtų mažųjų ir vidutinių vežėjų įmonių. Tuo metu stambieji steigia bendroves užsienio šalyse, daugiausia Lenkijoje – ją jau pasirinko apie pusę tūkstančio mūsų šalies įmonių.
