Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje šilumos kaina buvo kritusi beveik 50 proc., pernai ji buvo žemiausia nuo 2008 metų. Tačiau jau po praėjusių metų šildymo sezono buvo aišku, kad šie metai bus kitokie šildymo kainos atžvilgiu, nes pastaruosius kelerius metus biokuro kainos buvo pasiekusios tokį lygį, jog biokuro gamintojai nebesiruošė tęsti nuostolingos veiklos.
Pastaruosius porą metų importas iš Baltarusijos sudarė reikšmingą sunaudojamo biokuro dalį, todėl šiais metais jam ženkliai sumažėjus, dar gegužės mėnesį buvo svarstoma, ar vietiniai tiekėjai sugebės kompensuoti deficitą rinkoje. Tačiau, kad vietiniai tiekėjai galėtų konkuruoti su baltarusiško biokuro importo kaina – buvo nerealu. Baltarusiai miškus kirto dėl stichinių nelaimių (vėjovartų ir kenkėjų antpuolių), todėl rinkoje laikinai susiformavo perteklinis medienos kiekis, kurio natūraliomis sąlygomis niekas nekerta. Svarbu paminėti, jog ruošiant biokurą, žaliava sudaro tik mažiau nei pusę visos kainos, didesnę kainos dalį sudaro darbo užmokestis. Lietuvos verslas buvo nepajėgus lygiavertiškai konkuruoti su Baltarusija, kurioje atlyginimai yra beveik tris kartus mažesni.
Šiuo metu Lietuvoje apie 70 proc. šilumos energijos pagaminama iš biokuro, apie 30 proc. – iš gamtinių dujų. Šildymo kainos priklauso nuo šių dviejų kuro rūšių kainų tendencijų ir nuo mieste naudojamo biokuro ir dujų santykio.
Gamtinių dujų kaina šiuo metu drebina visą Europą ir yra pagrindinė daugelio šalių politikų darbotvarkių tema. Lietuvoje dujų kaina dabar yra pasiekusi 40-60 proc. aukštesnį kainos lygį nei tuomet, kai buvo priimtas sprendimas statyti gamtinių dujų terminalą ir transformuoti šilumos sektorių iš dujų į biokurą. Taigi, galime stebėti didžiausias istorijoje gamtinių dujų kainas, aplenkiančias net 2011-2012 metų „Gazprom“ kainų rekordus.
Biokuro kainos šiemet pakilo 60 proc. lyginant su praėjusiais metais. Tačiau biokuras paskutinius dvejus metus kainavo taip pigiai, kad sustojo net jo vietinė gamyba. Tam įtakos turėjo ir didelis medienos skiedrų importas iš Baltarusijos.
Tačiau pigus Baltarusijos biokuro efektas atsisuko prieš mus pačius – biokuro rinkoje sumažėjo konkurencija, darbo jėgą nukonkuravo daug pelningesni statybų ar logistikos sektoriai. Šiuo metu importas iš Baltarusijos yra sumažėjęs bent dvigubai, mediena apskritai pabrangusi daugiau nei 100 proc., todėl biokuro kainos kilimas 60 proc. dar nėra toks drastiškas žvelgiant į medienos rinką bendrai, nes joje kainos augo kelis kartus.
Kuro kaina sudaro tik maždaug 30-40 proc. galutinės šilumos kainos. Jeigu kuras nieko nekainuotų, šilumos kaina sumažėtų tik 40 proc., nes įtakos turi ir kiti parametrai, kaip kad, pavyzdžiui, aplinkos tarša, šilumos tiekimas, katilinių remontai, atlyginimai, valstybės reguliuojamas pelnas ir kita. Šiemet papildomai smogė ir aplinkos taršos leidimų kaina, kurie būtini jėgainėms, deginančioms iškastinį kurą – lyginant su praėjusiais metais, šiais metais aplinkos taršos leidimai kainuoja beveik tiek, kiek pernai kainavo pačios dujos.
Nepaisant visų paminėtų neigiamų aplinkybių, verta pažymėti, kad šilumos kaina, lyginant su 2012 m., kuomet buvo priimtas sprendimas konvertuoti šilumos sektorių iš gamtinių dujų į biokurą, šiemet yra vis tiek bent 30 proc. mažesnė.
Rugsėjo 21 dieną BALTPOOL biokuro biržoje įvyko šilumos aukcionas dėl šilumos tiekimo pirmajam šių metų šaltojo sezono mėnesiui – lapkričiui. Iš jo rezultatų matome, kad bendra aukcionuose dalyvaujančių miestų vidutinė šilumos gamybos kaina, lyginant su pernai metų lapkričio mėn., yra 31 proc. didesnė. Nors kaina Kaune šiemet kilo 74 proc. (nuo 1,19 ct/kWh iki 2,07 ct/kWh), šilumos gamybos kaina čia bus mažiausia, nes didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro. Vilniuje kaina pakilo 22 proc. (nuo 2,37 ct/kWh iki 2,89 ct/kWh), Klaipėdoje – 21 proc. (nuo 2,30 ct/kWh iki 2,78 ct/kWh). Šiuo metu šilumos tiekėjai yra apsirūpinę 25 proc. biokuro poreikio šiam šildymo sezonui.
