Neseniai Latvijos, Estijos bei Lietuvos darbo skelbimų portaluose pasirodė pasiūlymai kelionių pardavėjams, kuriuos paskelbė Ukrainos kompanija „Join UP!“. Nieko keisto, jei ne juose nurodyto kontaktinio asmens pavardė.
Būsimiems darbuotojams visoms trims Baltijos šalims skirtuose skelbimuose buvo nurodyta bendrauti su Gediminu Keriu.
Latviams ar estams ši pavardė gal ir nieko nesako, tačiau šimtai keliaujančių lietuvių yra smarkiai nuo jo nukentėję. Mat G.Kerys buvo trumpai teveikusio ir skandalingai žlugusio kelionių organizatoriaus „Fresh Travel“, dirbusio su „Plius Travel“ prekės ženklu, vadovas ir pagrindinis akcininkas.
Bandė ilgai bylinėtis
2014-ieji šalies išvykstamojo turizmo sektoriui buvo itin nesėkmingi. Iš pradžių žlugo „Voyage-Voyage“, „Go Planet Travel“, „Go Baltic Travel“, palikusios per tūkstantį užsienyje buvusių keliautojų likimo valiai.
Paskutiniu deguto šaukštu tapo „Fresh Travel“ sprendimas lapkričio viduryje stabdyti veiklą, o klientų pargabenimą iš Egipto ir Madeiros teko organizuoti valstybei.
Vėliau G.Keriui buvo pateikti kaltinimai dėl nusikalstamo bankroto, apgaulingos apskaitos, skolininko nesąžiningumo bei dokumentų klastojimo.
Tiesa, verslininkas vis rasdavo ką apkaltinti. Vos paskelbus apie veiklos stabdymą jis postringavo, neva žmonės per daug pinigų išleido Kalėdoms – esą užuot įsigiję keliones, perka dovanas.
Prasidėjus teismo procesui jis aiškino, kad visas skandalas kilo dėl vieno iš keliones pardavinėjusių nuolaidų portalų nesąžiningumo. Vis dėlto šios kompanijos bankrotas buvo paskelbtas tyčiniu bei nusikalstamu.
Lietuvos aukščiausiasis teismas patvirtino žemesnės instancijos teismų išvadas, kad G.Kerys, neturėdamas galimybės patenkinti kitų kreditorių reikalavimus, sau ir buvusiam partneriui Artūrui L. prieš veiklos nutraukimą išmokėjo daugiau nei 103 tūkst. eurų, palikdamas dar 851 kreditorių iš esmės be nieko.
Ilgi ginčai su partneriu
Pats G.Kerys ilgai bylinėjosi, tačiau nieko nepešė. Be to, šįmet balandį Apeliacinis teismas dar pripažino, kad jo buvusio partnerio pretenzijos dėl beveik 60 tūkst. eurų siekiančios skolos yra teisėtos.
Mat „Fresh Travel“ dar 2014 metų rugpjūtį Artūrui L. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 200 tūkst. litų (57 924 eurų) sumai, už kurį asmeniškai laidavo tuometis kompanijos vadovas.
2015 metais viešbutyje įsidarbinęs G.Kerys „Lietuvos rytui“ tvirtino kol kas nemąstantis apie grįžimą į turizmo verslą.
Bet greitai apsigalvojo. Dar kartą turizmo arenoje G.Kerio pavardė pasirodė 2018 m. Tada Latvijoje buvo įsteigta įmonė „TT Baltics“, kuri pradėjo atstovauti tarptautinei kelionių kompanijai TUI Baltijos šalyse.
Latvijos įmonės vadovu tapo būtent buvęs „Fresh Travel“ pagrindinis savininkas. Tačiau neilgam – kai pradėjo aiškintis turizmo ekspertai, „TT Baltics“ vadovas buvo pakeistas.
Prakalbinti – sudėtinga
Praėjus dar keletui metų būtent jo pavardė išniro darbo skelbimuose, susijusiuose su Ukrainos „Join UP!“. Susisiekti su šiuo verslininku nebuvo paprasta. Pavyko tik parašius elektroninį laišką per portalo rekvizitai.lt sistemą, kurioje buvo nurodyta jo įmonė „Lit Tourism“.
Paskambinęs G.Kerys iš karto ėmė klausinėti, kodėl jo ieškoma. Paklaustas, kaip jo pavardė atsidūrė minėtuose skelbimuose, jis ėmė kratytis sąsajų: „Ji neturėjo būti nurodyta. Čia greičiausiai kokia nors klaida.“
Tačiau paklaustas apie Ukrainos kompanijos planus Baltijos šalyse jis jau aiškino taip, tarsi kažką iš tiesų žinotų. „Kol kas nėra įsteigta jokios įmonės. Kai ji bus, tai ir bus pranešta. O skelbimuose darbuotojų ieškoti gali bet kas“, – paaiškino G.Kerys ir paprašė daugiau klausimų atsiųsti elektroniniu paštu.
Tai padarius jokio atsakymo nebuvo sulaukta. Liko taip ir neaišku, pavyzdžiui, kokios šio verslininko sąsajos su Ukrainos įmone.
Tuo metu Ukrainos bendrovė neslėpė žinanti, kad G.Kerio vadovaujama įmonė anksčiau neatlaikė konkurencinės kovos, tačiau tikino vertinanti jo sugebėjimus ir turizmo rinkos išmanymą. Kaip sakė ukrainiečių kompanijos atstovė Olga Didok, G.Kerio ekspertiniais gebėjimais tikimasi pasinaudoti žengiant į Baltijos šalių rinką.
Ginklas – tik reputacija
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės nuomone, pastaruoju metu išvykstamojo turizmo rinkoje konkurencija yra milžiniška. Mat pandemijos metu pajamų netekusios įmonės kovoja kone dėl kiekvieno kliento.
„Net ir patyrusiam naujokui įsitvirtinti Baltijos šalyse šiuo metu būtų labai sudėtinga, nes rinka yra prisotinta. Po daugybės neigiamų patirčių dabar daug ką lemia reputacija.
Kaip patyrusi keliautoja galiu pripažinti, kad jei kelionių organizatorius nėra registruotas Lietuvoje ir jo veiklos neprižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, aš jos paslaugų tikrai nesirinkčiau“, – sakė Ž.Gavelienė.
Ji neslėpė irgi girdėjusi apie Ukrainos kompanijos planus Baltijos valstybėse. „Bet ši kompanija kažkodėl nesurengė jokio pristatymo mūsų asociacijai, nors mes juk žinome ir apie darbuotojus, ir apie rinką“, – stebėjosi pašnekovė.
Paklausta, ar kalbėdama apie reputaciją ji turėjo galvoje G.Kerio pavardę, asociacijos vadovė tai patvirtino.
„Taip, man irgi teko matyti tuos skelbimus. Ši pavardė turizmo verslo profesionalams tikrai žinoma, kaip ir nuo jo nukentėjusiems keliautojams. Kol kas neaišku, ar ukrainiečiai tikrai ketina čia dirbti, kaip ir tai, kas vadovaus jų antrinei bendrovei.
Tačiau būtent vadovo reputacija – vienas esminių veiksnių, į kurį tikrai atsižvelgia ir kelionių agentūros, ir netgi keliautojai“, – sakė Ž.Gavelienė.
Skandalai privertė sukrusti valdžią
„Fresh Travel“ ir kitų kelionių organizatorių žlugimas netgi privertė sukrusti valdžią.
2015 metų gegužę Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, kuriomis sustiprino turistų apsaugą ir turizmo paslaugų teikėjų stebėseną. Pakeitimais buvo padidintos ribinės draudimo sumos, kai kelionių rengėjas verčiasi išvykstamuoju turizmu.
Kai neorganizuojamos kelionės užsakomaisiais skrydžiais, draudimo suma nustatoma 50 tūkst. eurų, o kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu ir rengiami užsakomieji skrydžiai, draudimo suma turės siekti 200 tūkst. eurų.
