Tačiau tokį uždelsimą lemia ne tik viešajame sektoriuje lėčiau vykstantys procesai, bet ir informacijos trūkumas.
Pavyzdžiui, pasaulyje dabar yra net kelios technologijos, leidžiančios diegti išmaniųjų skaitiklių sistemas.
Tad prieš priimant sprendimus daug kam trūksta informacijos, kuri technologija kuriuo konkrečiu atveju labiausiai tinka.
Paskirtis – telemetrija
„Išmanusis skaitiklis – tai įrenginys, kuris prijungtas prie duomenų tinklo renka ne tik suvartojimo duomenis, bet ir registruoja visos sistemos problemas.
Pavyzdžiui, jei dingsta elektra, toks skaitiklis pats informuos, kad štai šiame name ar bute elektros nėra, paslaugos teikėjui nereikės laukti, kad klientas pats kreiptųsi: informacija bus faktinė ir konkreti – kada nutrūko, kaip nutrūko.
Ši dalis, kai skaitiklis prijungiamas prie duomenų tinklo, atveria nemažai papildomų galimybių, kurių tradiciniai skaitikliai pasiūlyti negali“, – pasakojo bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.
„Bitė“ kol kas yra vienintelis mobiliojo ryšio operatorius, Lietuvoje prižiūrintis čia jau įdiegtą nedidelę išmaniųjų skaitiklių dalį.
„Pavyzdžiui, turinčiam tokį skaitiklį vartotojui ne tik pačiam nereikės nurašinėti duomenų ar apie gedimus pranešti paslaugos teikėjui, bet jam galės būti siūloma ir momentinė biržos kaina.
Tai reiškia, kad pasirinkęs savo suvartojimo strategiją (pavyzdžiui, kada įjungti skalbimo mašiną) vartotojas galėtų ir laimėti“, – išmaniojo skaitiklio privalumus nurodo specialistas.
Bet jis pabrėžė, kad pagrindinė išmaniųjų skaitiklių paskirtis yra telemetrija – duomenų rinkimas, kas vyksta konkrečiame taške.
Technologijos – trys
Kaip pasakojo G.Butėnas, šiuo metu egzistuoja trys labiausiai konkuruojančios išmaniųjų skaitiklių platformos: „NB-IoT“ (angl. „Narrow Band Internet Of Things“, liet. – siaurajuostis daiktų internetas), „LoRa“ ir „SigFox“.
„Pagrindinis skirtumas tarp „NB-IoT“ ir kitų dviejų technologijų yra tas, kad pastarosios dvi naudoja nekomercinius, nesertifikuotus dažnius, kuriais gali veikti labai daug skirtingų standartų įrenginių.
Ir tai yra tiek privalumas, tiek trūkumas. Norint naudotis nesertifikuotais dažniais (pavyzdžiui, namuose dažnai naudojamu „WiFi“), nereikia kreiptis į reguliuotojus, kad jie išskirtų dažnį, nereikia už jį mokėti, tad kol tie dažniai nėra aktyviai naudojami, tol viskas labai puiku“, – pasakojo technologijų vadovas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad kai tais pačiais dažniais pradeda dirbti labai daug vartotojų (ar įrenginių), tai sukuria dažnio apkrovą.
Dauguma turbūt bus tai pastebėję namuose įsijungę kompiuterį, kai matyti daug prisijungimo prie interneto taškų, ir neretai „WiFi“ kokybė dėl to suprastėja.
„Visa tai galioja ir „LoRa“, ir „SigFox“, kurie savo technologiją diegia ir labai puikius rezultatus demonstruoja esant apytuštiems dažniams ir apytuštiems tinklams. Todėl šiuo metu stambių „LoRa“ tinklų pasaulyje yra vos keletas, o dauguma – paprastai mažesnės apimties“, – sakė G.Butėnas.
Tuo metu „NB-IoT“ technologijoje naudojami jau sertifikuoti dažniai, kuriuos visi operatoriai yra išsipirkę nuosavus, tad ir dirbti juose gali tik jie.
Kita svarbi dalis – patys operatoriai jau turi plačiai išplėtotą stočių tinklą, ir „NB-IoT“ atveju nereikia statyti papildomos įrangos. Ji paleidžiama naudojant esamas stotis, esamus dažnius, esamą techninę įrangą.
„Be to, lyginant su „LoRa“ ir „SigFox“, dabartinių operatorių naudojamos stotys siūlo didesnę aprėptį, nes ten ir antenos didesnės, ir pati technologija leidžia pasiekti didesnę aprėptį“, – pasakojo G.Butėnas.
Jam pritarė ir M.Ubartas: anot jo, siaurajuostis internetas yra LTE-M ryšio technologija, o šiam paprastam protokolui ji patogi dėl to, kad žema dažnių juosta yra atspari trikdžiams, todėl gali prasiskverbti giliai į pastatus, taip pat gali aprėpti didelius plotus.
„Tam tereikia atrėžti dažnių juostą iš 4G ir skirti ją NB“, – aiškino „Infobalt“ vadovas.
„Siaurajuosčio interneto patogumas yra tas, kad LTE-M perduoda nedidelius duomenų kiekius, spektrą panaudoja efektyviai, o kitame gale modemas gali veikti maitinamas ne iš elektros tinklo, o baterija. Tad padėjęs daviklį pakartotinai neįkraudamas jį naudoti gali kokius penkerius metus“, – sakė jis.
Daug ką lemia ir kaina
Tačiau privalumų turi ir „LoRa“, ir „SigFox“, o bene esminis yra jų kaina.
„SigFox“ yra daugiau nei prieš dešimtmetį Prancūzijoje paleista technologija, tad ji gyvuoja jau kurį laiką.
Jos kūrėjai elgiasi kiek kitaip nei „LoRa“ ar siaurajuosčio daiktų interneto tiekėjai – ji ieško užsienyje partnerių, kurie iš jų perka radijo įrangą ir statytų tinklą. O tuomet suteikia visą platformą, kurioje galima aktyvinti visus įrenginius“, – pasakojo G.Butėnas.
Jo teigimu, tokiu būdu „SigFox“ aprėpė daug šalių ir sukūrė nemažai įrenginių sistemų – nebūtinai skaitiklių, bet, pavyzdžiui, jutiklių konteineriuose, stebinčių, kiek jie užpildyti šiukšlėmis.
„Tuo metu „LoRa“ turi dar kitokią prieigą – bazinę stotelę gali nusipirkti bet koks klientas, pasileisti ir pasidaryti „LoRa“ tinklą.
Tokia tinklų sąsaja (angl. „Gateway“) kainuoja gal apie 600 eurų, pasistatei tokią namuose ir turi aplinkui tinklą, į kurį gali sujungti įrenginius“, – aiškino „Bitės“ atstovas.
Jo teigimu, nors „LoRa“ technologijos tobulinimas buvo pradėtas vėliau negu „SigFox“, vis dėlto tai gana pigi technologija.
Per gana trumpą laiką ji irgi išplito, tad „LoRa“ tinklų turime veikiančių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Pastaruoju metu net buvo kilęs toks bumas, kad naudojantis „LoRa“ tinklų sąsajomis buvo generuojamos kriptovaliutos.
„Tad šiuo atžvilgiu viskas lyg ir gražu, ir įranga nėra brangi, bet svarbiausia yra patikimumas ir paslaugos verslui. Nes jei susidaro padėtis, kad naudojamų dažnių spektre kilo triukšmas ir nebepasiekiama 100 įrenginių, verslą greičiausiai nelabai tenkintų tokia technologija – juk dėl to sustotų svarbūs procesai.
Tačiau jei nėra kritinių paslaugų, „LoRa“ ir „SigFox“ yra tinkamos technologijos, tik reikėtų vertinti, kur jas verta diegti.
Pasaulyje tais atvejais, kai reikia patikimumo ir saugumo (ypač kibernetinio), paprastai renkamasi „NB-IoT“.
Kai saugumas ir patikimumas ne toks svarbus kaip kaina, pasirenkamos pigesnės technologijos“, – apibendrino G.Butėnas.
Tuo metu M.Ubartas atkreipė dėmesį, kad verslui ar valstybiniam sektoriui renkantis vieną iš šių kriterijų dar svarbu įvertinti, ar šalia būsimo skaitiklio bus elektros šaltinis, ar ne. Taip pat ir tai, ar tai bus judantis objektas, ar stacionarus.
„Jei nėra energijos šaltinio, vadinasi, nebus galima šalia pastatyti modemo.
Vienas geresnių pavyzdžių galėtų būti vandens ar dujų skaitikliai – juk greta jų paprastai elektros prievado nebūna.
Tad klausimas, kokiu dažnumu ir kokias technologijas patys operatoriai jau yra įdiegę, ir tada jau galima pasirinkti: jei rūsyje, didesnė ir geresnė aprėptis bus vienur, jei kitur – galima bandyti kitką“, – patarė informacinių technologijų ekspertas.
Pokyčių problema
Kitas svarbus aspektas – paslaugų teikėjų ir platformos keitimas. Ar atsiradus konkurencingesniam pasiūlymui būtų lengva pereiti nuo vienos platformos prie kitos?
„Ar naudosi vienokią technologiją, ar kitokią, vis tiek turės vykti autentifikavimas tinkle. Ir jei norėsi keisti operatorių, susidursi su klausimu, kaip tai padaryti fiziškai nevykstant į vietą ir nekeičiant tų įrenginių.
Nes jei jų bus dešimt, tai nedidelė bėda. Bet jei tų įrenginių milijonas?
Tuomet nuvažiuoti ir kiekvienam pakeisti SIM kortelę bus problema. Tad šiuo atveju reikėtų, kad operatoriaus keitimas nebūtų susijęs su fizinės SIM kortelės keitimu“, – aiškino M.Ubartas.
Jam pritarė ir bendrovės „Tele2“ technologijų direktorius Valerijus Kovzanas.
„Kaip ir bet kokių technologijų, kurių veikimo principas yra skirtingas, atveju, tektų pakeisti įrenginį ar įrenginio modulį, nebent įrenginys palaiko tiek vieną, tiek kitą technologiją.
Pavyzdžiui, jei turite 2G (3G) telefoną, kuris nepalaiko 4G, bet norite naudotis 4G paslaugomis, jums reikia pakeisti telefoną.
Tas pat dėl modemo, kuris palaiko tik 4G, o jums reikėtų 2G ryšio. Tada reikėtų „grįžti atgal“ ir įsigyti modemą, kuris palaiko 2G (3G).
Taip pat yra ir dėl „NB-IoT“, „LoRa“ ar „SigFox“. Tai visiškai atskiri moduliai, ir jei kalbame apie skaitiklius, jie gamykloje gali būti gaminami arba su „LoRa“, arba su „NB-IoT“ moduliu“, – pasakojo specialistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad daug kas dar gali priklausyti nuo objekto dydžio: didesniuose objektuose „NB-IoT“/„LoRa“/„SigFox“ modulį dar galbūt būtų galima keisti, o mažuose įrenginiuose toks jau būna įdiegtas paties gamintojo.
„Kalbant apie operatoriaus keitimą iš „NB-IoT“ į „NB-IoT“ svarbiausia būtų, kad įrenginys palaikytų eSIM, nes taip būtų galima nuolatiniu būdu pakeisti virtualiosios SIM kortelės profilį.
Priešingu atveju keičiant operatorių reikėtų fiziškai pakeisti ir fizines SIM korteles, o turint tūkstančius įrenginių tai būtų sudėtinga“, – teigė V.Kovzanas.
O naudojant „LoRa“ naujam operatoriui greičiausiai tektų susirinkti ir aprašyti duomenis. „Bet kiek tie duomenys yra saugomi ir gali migruoti tarp vieno operatoriaus ir kito, reikėtų klausti jau pačių operatorių. Greičiausiai čia ir galėtų atsirasti sunkumų“, – perspėjo ekspertas.
Paklaustas, ar kas nors, be Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių, dar galėtų teikti „NB-IoT“ technologiją, „Tele2“ technologijų direktorius sakė, kad šiuo metu šį ryšį galėtų teikti tik operatoriai, nes tai yra licencijuotas dažnių spektras.
„Be to, dar reikėtų, kad perkančioji organizacija atkreiptų dėmesį į bazinių stočių – tiek „NB-IoT“, tiek „LoRa“ ar kitų – tankį. Nes labai svarbu, kad tiekėjas užtikrintų gerą ir tankų tinklą, priešingu atveju, pavyzdžiui, rūsyje ryšys gali neveikti“, – perspėjo V.Kovzanas.
Jis atkreipė dėmesį, kad paprastai esami operatoriai turi ne tik tankų tinklą, bet ir sinergiją su kitomis paslaugomis – mobiliuoju internetu, balso telefonija ir kita, todėl tie tinklai yra nuolat tankinami.
Saugumas ir stabilumas
Paprašytas įvertinti visų trijų technologijų saugumo lygį G.Butėnas sakė, kad nė viena iš šių technologijų nėra kuo nors ypač bloga ar išsiskirianti iš kitų, nes visos naudoja gana gerą duomenų šifravimą.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kas yra galinės įrangos tiekėjai, konkrečiai – modemų.
„LoRa“ orientuota į labai mažą kainą ir pigius įrenginius, todėl čia sutinkami atitinkami rinkos žaidėjai.
Čia galioja taisyklė, kad jei moki mažą kainą, galbūt dalis jos esi pats ir tavo duomenys.
Tuo metu „NB-IoT“ sprendimai turi daugiau sertifikacijų, daugiau saugumo lygių patikrų, operatoriai turi ilgametės patirties šioje srityje“, – aiškino specialistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad „SigFox“ labiau centralizuotai prižiūri ir sertifikuoja įrangą, o „LoRa“ žaidėjų yra visokiausių – galima ką nors pasidaryti net ir iš mikrokompiuterio „Raspberry Pi“.
Taip atsiranda galimybių pridėti piktybinės programinės įrangos, kuri rinktų ir perdavinėtų tai, ko neturėtų.
„Pati technologija didelių skylių neturi, bet viską lemtų galutinės įrangos tiekėjai“, – perspėjo „Bitės“ atstovas.
Paklaustas, ar šių technologinių sprendimų skirtumai turi kokios nors įtakos paslaugos stabilumui (kad nepasiklystų duomenys, kad jų tiekimas būtų stabilus ir panašiai), G.Butėnas teigė, kad, kiek gali spręsti iš trejus metus trunkančios praktinės „Bitės“ patirties su bendrove „Vilniaus vandenys“, kurios kai kurie mazgai ir elementai yra itin sunkiai pasiekiami, nes yra požemiuose, rūsiuose, šuliniuose ar panašioje aplinkoje, „NB-IoT“ technologinis sprendimas pasiteisino.
Remiantis ta pačia patirtimi, bandyti „SigFox“ ar „LoRa“ ryšys tokiomis sąlygomis neveikė. Bet, žinoma, viskas priklauso nuo konkrečių poreikių ir aplinkybių.
„Tai, kad naudojami komerciniai kontroliuojami ir valdomi dažniai, suteikia daug kokybės, o „NB-IoT“ šiuo atveju lyderiauja. Bet, kalbant apie kainą, negalima pasakyti, kad ši technologija yra pigiausia“, – teigė „Bitės“ technologijų vadovas.
Tuo metu V.Kovzanas sakė, kad, kiek jo įmonė mato iš atskirų ataskaitų, „NB-IoT“ yra pranašesnė technologija, yra jautresnė ir turi geresnę aprėptį.
„Jei tankiame tinkle viena kuri nors bazinė stotis neveikia, tą zoną galima aprėpti kitų stočių sąskaita. Galbūt pralaidumas sumažės, bet ryšys nebus prarastas“, – sakė jis.
V.Kovzanas taip pat atkreipė dėmesį, kad „NB-IoT“ infrastruktūrai palaikyti operatoriui nereikėtų skirti jokių papildomų išteklių, nes tai būtų jau esamo tinklo dalis.
Technologijos dar tobulėja
Paklaustas, ar mato kokių sričių, kuriose „LoRa“ ar „SigFox“ turėtų pranašumų prieš „NB-IoT“, „Tele2“ technologijų vadovas sakė, kad pirmiausia reikia atsižvelgti, jog visos šios technologijos šiandien dar tik plėtojamos.
„Bet jei pažvelgsime į siaurajuosčio interneto ateitį, tai, sakyčiau, jei naudotoja yra logistikos įmonė, kuri aprėpia pasaulį, žinoma, jai reikėtų tik „NB-IoT“, nes greičiausiai teks sudarinėti tarptinklines sutartis.
„LoRa“ atveju tai bus daugybė smulkių vietinių tinklų, kurie neturi santykių ar tarptinklinių susitarimų.
Bet jei kalbame apie vietinio lygio instaliaciją, kai nedideliam tiekėjui reikia surinkti duomenis iš vartotojų grupės, o kokybė nėra svarbi (vieną ar dvi dienas nebus ryšio, tad duomenys ateis tik trečiąją), šiuo atveju tiks ir „LoRa“ ir „SigFox“.
Juk kaina, be abejonės, irgi bus svarbi“, – tvirtino specialistas.
Anot jo, galimas ir toks scenarijus, kai „LoRa“ ar „SigFox“ yra „NB-IoT“ technologiją papildantis sprendimas.
„Įsivaizduoju, kad tai yra nuo konkretaus scenarijaus priklausomas variantas.
Nėra vieno atsakymo, bet pagal tinklo kokybę ir užtikrinamumą „NB-IoT“ yra stiprus industrinis standartas, kuris nėra paremtas vieno gamintojo patentuotais standartais, kaip yra „LoRa“ atveju“, – apibendrino V.Kovzanas.
M.Ubartas turėjo ir dar vieną pastabą. „Nerekomenduočiau visiems išmaniųjų skaitiklių paslaugų teikėjams prisirišti prie vieno infrastruktūrinio sprendimo – siūlyčiau naudoti visus, nes IT sistemos, taip pat ryšių tinklai kartais sutrinka.
Tad jei būsi priklausomas nuo vieno tinklo, prarasi visą įrenginių kontrolę, bet jei jie bus išskirstyti proporcingai į kelis tinklus, vienam operatoriui sutrikus, vis tiek išlaikysi bent dalį savo išmaniųjų skaitiklių tinklo“, – teigė „Infobalt“ vadovas. (LR)
