„Reguliarus gyventojų šiukšlių išvežimas gali keistis, tačiau kol kas tikimasi, kad tą pavyks padaryti pagal grafiką. Vis dėlto situacija nėra normali“, – komentavo Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) atstovė Giedrė Vanagė.
Ji nurodė, kad nurodė, kad šiukšliavežės eilėje pralaukia ir daugiau nei po keturias valandas.
„Mieste surinktos buitinės atliekos vežamos į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (MBA). Įprastai čia šiukšliavežių išsikrovimas užtrunka iki 15 minučių, tačiau nuo praėjusios savaitės situacija pasikeitusi iš esmės. Eilės prie išsikrovimo išaugusios, dalis automobilių pralaukia valandą ir ilgiau. Tai nėra būdinga.
Kiekviena eilėje sugaišta valanda apriboja galimybes tą laiką skirti atliekoms surinkti. Dėl to šiuo metu susiduriame su iššūkiais atliekas mieste surinkti pagal grafiką, dalyje vietų atliekos kurį laiką gali likti ir visai nesurinktos“, – įspėjo atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ logistikos direktorius Mindaugas Kašalynas.
G.Vanagė perdavė, kad visu pajėgumu atliekų surinkimas pradės veiki tik šeštadienį. Nepaisant to, ji ramino, kad šiukšlių surinkimas iš gyventojų neturėtų strigti.
Tuo metu VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius aiškino, kad įprastai šiukšliavežės, kol bus aptarnautos, eilėje laukia apie 10 min. Pastarosiomis dienomis tenka sugaišti ilgiau – iki pusvalandžio. Tokia situacija susidaro kelias valandas per dieną – panašiai apie vidudienį. Popiet, apie 14 val., eilės išnyksta.
Stringa dėl sustojusios kogeneracinės
Pašnekovas kalbėjo, kad mašinoms laukti eilėje tenka dėl kelias savaites planiniams darbams uždarytos Vilniaus kogeneracinės jėgainės.
„Šiandien, ketvirtadienį, taip pat problematiška aptarnauti kelias mašinas iš karto. Kogeneracinė jėgainė užvakar atnaujino veiklą – prieš tai tris savaites nedirbo, nebuvo kur išvežti atliekų. Dabar pradėjo veikti deginimo gamykla, todėl degiosios atliekos vežamos į jėgainę. Tai leis mums atlaisvinti plotus, kurių reikia, kad vienu metu būtų aptarnaujama daugiau nei viena mašina.
Šiandien išvešime 200 tonų, o rytoj – 500 tonų atliekų. Jau penktadienį eilės turėtų mažėti ar jų nelikti visai“, – aiškino T.Vaitkevičius.
Nieko neįprasto pastarosiomis dienomis sakė nepastebėjęs ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ atstovas. Įmonė savo šiukšliavežių neturi – transportą samdo, tačiau nusiskundimų apie tai, kad vairuotojams tenka gaišti eilėse, nėra gavusi.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės atstovas Artūras Ketlerius portalui lrytas.lt perdavė, kad rugsėjį jėgainė dvi savaites dėl planinės profilaktikos prieš šildymo sezoną buvo sustabdyta ir nepriėmė atliekų. Tai įprasta praktika pasiruošiant šaltajam metų laikui. Šiuo metu jėgainė veikia įprastu režimu – atliekas priima pagal gaminamos šilumos poreikį ir atsižvelgiant į metinę maksimalią leistiną atliekų priėmimo kvotą.
Tai, kiek atliekų jėgainė gali priimti, yra reglamentuota valstybės institucijų atitinkamuose sprendimuose. Šiuo metu metinė kvota, kurią yra patvirtinusi Aplinkos apsaugos agentūra, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje siekia 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių perdirbti netinkamų komunalinių atliekų.
„Stebime situaciją, kai visoje Lietuvoje susidaro reikšmingai daugiau atliekų negu dėl galiojančio reglamentavimo gali priimti šalyje veikiančios kogeneracinės jėgainės. Techniškai dėl mažesnio atliekų kaloringumo Vilniaus kogeneracinė jėgainė galėtų priimti apie 20 proc. daugiau atliekų“, – teigė A.Ketlerius.
Situacija gali pasikartoti
Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių operatoriaus „Energesman“ l.e.p. direktorius Kęstutis Runkevičius teigė, kad kiekvieną mėnesį į Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius pristatoma 17-19 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Tokiam atliekų kiekiui, praėjus apdorojimo ciklą, kas mėnesį lieka 11-12 tūkst. tonų degių atliekų, kurios turi būti sudegintos. Remiantis tokiu veikimo principu ir buvo pastatyti tiek Vilniaus MBA, tiek Vilniaus atliekų deginimo įrenginiai, nenumatant kitokių alternatyvų, kaip galėtų būti tvarkomos šios atliekos.
„Vilniaus MBA įrenginiai eksploatuojami nuo 2016 metų, o deginimo įrenginiai realiai pradėti eksploatuoti tik 2021 m. pradžioje, nors jų eksploatacija buvo planuota ženkliai anksčiau. Todėl ir MBA teritorijoje susidarė saugomas didelis kiekis degių atliekų.
Nors Vilniaus deginimo įrenginiai eksploatuojami tik nuo šių metų pradžios, buvo jau net 2 ilgesni sustojimai (po 3 savaites kiekvienas), kurių metu atliekos nebuvo deginamos išvis. Taip susidarė dar keliolika tūkstančiai tonų degiųjų atliekų, kurių dėl vietos trūkumo nebegalima saugoti MBA teritorijoje, o sąvartyne ir taip jau saugomi TIPK leidimuose numatyti maksimalūs atliekų kiekiai. Todėl teko riboti MBA įrenginių darbą, nes tiesiog nebebuvo kur dėti degiųjų atliekų“, – aiškino K.Runkevičius.
Pasak jo, dėl šių priežasčių galėjo strigti atliekų priėmimas ir susidaryti šiukšliavežių eilės. Šiuo metu Vilniaus kogeneracinė jėgainė atnaujino darbą, o nuo spalio 1 d. atstatomas įprastinis degiųjų atliekų pristatymas deginimui iš Vilniaus MBA įrenginių.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto vystytojų pažadus, teiktus prieš pradedant ir plėtojant šį projektą, šiuose deginimo įrenginiuose buvo numatyta deginti tik komunalines atliekas, pristatytas iš Vilniaus ir Utenos MBA įrenginių. Atsižvelgiant į tai buvo pasirinktas šių deginimo įrenginių našumas bei atitinkamais aplinkosauginiais leidimais suteikti maksimalūs deginamų atliekų kiekiai.
Realiai šie įrenginiai šiuo metu degina ir kitų tiekėjų tiekiamas degiąsias atliekas, taip pat – ir komercines atliekas. Tačiau deginimo įrenginių maksimalus našumas yra nepakitęs, todėl sudeginama mažiau degiųjų atliekų, likusių po apdorojimo Vilniaus MBA. Todėl panašūs, kaip ir šiuo metu, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos nesklandumai galimi ir ateityje“, – teigė pašnekovas.
