„Ir toliau stebime itin didelį aktyvumą būsto rinkoje, kuris lemia kainų įsibėgėjimą – didelė dalis pirkimų tebėra vykdomi nuosavomis lėšomis, tačiau pastaruoju metu būsto paskolų augimo tempas ženkliai paspartėjo.
Temperatūra rinkoje akivaizdžiai didėja. Nerimą kelia tai, kad vis dažniau imamos papildomos būsto paskolos jau turint vieną ar daugiau tokių paskolų, tikėtina, su tikslu įsigytą būstą išnuomoti ar uždirbti iš vertės kilimo ateityje.
Tokie sandoriai prisideda prie rinkos kaitimo ir, kaip parodė Lietuvos banko analizė, kelia didesnę riziką, kad dėl tinkamai nepasvertų finansinių įsipareigojimų netikėtai pasikeitus ekonominei situacijai namų ūkiai patirs rimtų finansinių problemų. Svarbu pabrėžti, kad siūlomos prevencinės priemonės yra tikslinės: pavyzdžiui, didesnio pradinio įnašo reikalavimas niekaip nepaveiks pirmuosius būstus įsigyjančių asmenų, o didesnė kapitalo apsauga didins bankų atsparumą su būsto paskolomis susijusiai rizikai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Dvigubai didesnis pradinis įnašas
Lietuvos bankas siūlo griežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytus kreditingumo reikalavimus tiems, kurie ima būsto paskolas jau turėdami kitų negrąžintų būsto paskolų – nuo kitų metų sausio 1 d. siūloma maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį (LTV) sumažinti iki 70 proc. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.
Iki šiol galiojo reikalavimas tokioms paskoloms taikyti griežtesnį nei 85 proc. LTV santykį, tačiau konkretus limitas nustatytas nebuvo.
Tikimasi, kad sugriežtintas reikalavimas skatins gyventojus labiau pasverti prisiimamus finansinius įsipareigojimus ir galimybes grąžinti paskolą finansinei situacijai pablogėjus.
Pagal naująjį siūlymą išimtis būtų taikoma tik tiems kredito gavėjams, kurie kreipiasi dėl antros ar paskesnės paskolos būstui, kai ankstesnių būsto paskolų LTV jau mažesnis už 50 proc., t. y. likusi neišmokėta paskolos suma yra mažesnė nei pusė turto vertės.
Šios priemonės leis suvienodinti pirminių ir antrinių paskolų rizikingumą, papildomai riboti investicinius sandorius su paskola, didėjant rinkos perkaitimo rizikai, tačiau nesumažins galimybių įsigyti pirmąjį būstą – jam ir toliau bus taikomas 85 proc. LTV santykis.
2 proc. rezervas būsto paskolų portfeliui
Lietuvos bankas taip pat ketina būsto kredito davėjams (bankams ir centrinių kredito unijų grupėms) pradėti taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo (SRR, angl. Systemic Risk Buffer) normą būsto paskolų portfeliui. Šis kapitalo reikalavimas papildytų ir būtų taikomas panašiu principu kaip ir anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma, tačiau kapitalo atsarga būtų skaičiuojama ne nuo visų pozicijų dydžio, bet nuo su nekilnojamojo turto įkeitimu esančių pozicijų fiziniams asmenims Lietuvoje dydžio.
Numatoma, kad rezervo reikalavimas nebūtų taikomas įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis sudaro itin mažą sektoriaus būsto paskolų dalį, t. y. yra mažesnis už 50 mln. eurų.
Sektorinis SRR leistų didinti finansų sistemos atsparumą, esant padidėjusiai rizikai dėl galimo būsto rinkos perkaitimo, ir sustiprintų bankų bei centrinių kredito unijų grupių dėmesį, skiriamą spartaus būsto paskolų augimo keliamai rizikai.
Šiuo metu dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų griežtinimo ir taikymo termino vyksta vieša konsultacija su rinkos dalyviais. Suinteresuotųjų pusių pastabų ir pasiūlymų laukiama iki spalio 7 d.
Apie numatomą sprendimą dėl sektorinio SRR, remiantis Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių V skyriaus I skirsniu, iš anksto bus informuojama Europos sisteminės rizikos valdyba bei kitos institucijos ir, remiantis Bendro priežiūros mechanizmo reglamento 5 straipsniu, – Europos Centrinis Bankas.
