Brangstančios apdailos prekės naujakurius stumia į spąstus – bankui tenka mokėti daugiau

Iš užsienio grįžusi Rūta Vilniuje pradėjo dairytis būsto. Paskolą ėmė viena, o kadangi Lietuvoje jau kuris laikas negyveno, neturėjo ilgos kredito istorijos. Be to, neseniai buvo pakeitusi darbą, taigi bankai pasiūlymais nesišvaistė.

Moteris išsirinko tebestatomą būstą.

„Pavasarį butai buvo šluojami iš po nosies. Turėjau rinktis – arba sumokėti 15 proc. rezervacijos mokestį be sąlygos atgauti pinigus, jei nebūtų suteiktas finansavimas, arba laukti, kol būsiu išdirbusi bent šešis mėnesius vienoje darbovietėje, bankas patvirtintų, kad duos paskolą, ir tikėtis, kad mano išsirinktas butas bus vis dar laisvas.

Pasirinkau rizikingesnį kelią, išsiderėjau rezervacijos mokestį skelti į 10 proc., mokamus iš karto po preliminarios sutarties pasirašymo, o 5 proc. atidėti, kol pasitvirtinsiu finansavimą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Rūta.

Tą padaryti reikėjo kuo greičiau, kad būtų tikra, jog gaus paskolą, kai ateis laikas rašytis pagrindinę paskolos sutartį. Prieš tai dar turėjo bankui pateikti būsto apdailos preliminarią sąmatą.

„Jau nuo pernai statybos medžiagų kainos augo kaip ant mielių, todėl bankui teikdama preliminarią apdailos sąmatą žinojau, kad reali suma bus gerokai didesnė – juk iki apdailos darbų dar buvo kone pusė metų“, – prisiminė naujakurė.

Paprastai dėl banko paskolos tariamasi prieš pagrindinės sutarties pasirašymą, tačiau Rūtos atveju, kai sąlygas pradėjo derinti prieš keturis mėnesius iki pirkimo, o butas tebuvo keturios plytų sienos, dėl sąmatos kilo daugiau painiavos.

„Tačiau net ir prieš pat perkant butą derinti sąmatą nėra taip lengva. Apdailos įmonės atsiunčia preliminarios sąmatos pasiūlymus su kainomis, kurios dažniausiai būna gerokai mažesnės, nei tavo išsvajotos plytelės ar grindys. Su tuo susidūriau ir aš pati.

Mano būsto įrengimui su rangovais bendradarbiaujanti įmonė buvo paruošusi pasiūlymą, tačiau, kai pradėjau rinktis grindis, plyteles, duris, supratau, kad realios kainos du ar net tris kartus didesnės, nei buvo numatytos preliminarioje sąmatoje“, – kalbėjo moteris.

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas „Lietuvos rytui“ nurodė, kad paprastai skirdami finansavimą būsto apdailai vienam kvadratiniam metrui bankai duoda apie 400 eurų. Tik vienas kitas sutinka su 500 eurų.

Anot pašnekovo, šiandien sąmata vidutinės klasės remontui – apie 560 eurų kvadratiniam metrui su pridėtinės vertės mokesčiu.

Vieni naujakuriai stengiasi gauti kiek įmanoma didesnę paskolos sumą apdailai – jiems prioritetas būna bankas, kuris daugiau duoda pinigų būstui įrengimui.

Kiti gi nusprendžia, kad pavyks 100 proc. būstą baigti įrengti su 20 tūkst. eurų paskola. Tačiau galiausiai supranta, kad kažkurių darbų patys nesugebės atlikti, teks samdyti statybininkus, elektrikus. Išeikvojus iš banko gautus 20 tūkst. eurų dažniausiai dar vienos paskolos gauti nebepasiseka. Nepaisant to, pagal sutartį su banku paskolos turėtojai būstą privalo įrengti iki banke nustatytos datos.

„Kita kalba apie statytojus: jie nori pritraukti klientą, todėl paskaičiuoja ekonominės klasės sąmatą. Kadangi remonto kainos šokinėja, žmonės labai dažnai apsigauna. Arba bendraudami su remontininkais klientai patys nusistato žemesnes kainas, o nuėję pirkti plytelių pamato, kad tikrosios kainos kitokios“, – komentavo M.Jansonas.

Problemų kyla, kai dėl per menkos pasiskolintos sumos naujakuriai nebespėja laiku baigti 100 proc. įrengti būsto. Įprasta praktika, kad paskolą būsto apdailai suteikiantys bankai tam skiria terminą nuo pusės metų iki metų. M.Jansonas pataria: jei bankui įrodysite, kad laikui išsekus darbai eina į pabaigą, labai realu, jog finansų įstaiga pridės mėnesį ar du.

„Tačiau kai bankas mato, kad klientai niekaip netelpa į rėmus ir negali parodyti, kad turės pinigų darbams pabaigti, tada jau būna problema. Žmonės skolinasi iš kitų, ima vartojamąją paskolą.

Esmė ta, kad visose kredito sutartyse parašyta, jog nespėjus laiku būsto įrengti 100 proc., bankas 1 proc. pakelia banko maržą. Ji bus didesnė, kol visiškai įsirengsite būstą. Be to, toks maržos didinimas taikomas visam kreditui, ne tik paskolai, kuri skirta apdailai. Taip yra, nes banke imate dvi kredito dalis, tačiau jos – ant vienos sutarties su ta pačia banko marža ir sutarties sąlygomis“, – aiškino Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.

Net jei teko ateiti iki šio etapo ir bankas jums padidino maržą, būstą vis tiek turėsite baigti 100 proc. – tas 1 proc. nėra bauda, kurią sumokėję galite nebesilaikyti sutarties. „Bankui svarbu, kad butas būtų priduotas 100 proc. Kitaip jis gali nutraukti sutartį. Bankui didelė problema likviduoti nekilnojamąjį turtą, jei jis nebaigtas 100 proc., todėl norima garantijos, kad nutrūkus kredito sutarčiai be problemų galėtų būstą parduoti“, – nurodė M.Jansonas.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, kalbėdama su „Lietuvos rytu“ nurodė, kad dabar – labai nepalankus metas planuoti išlaidas būstui įsirengti. To priežastis – tiek tarptautinėse rinkose, tiek Lietuvoje susiformavę medžiagų ir žaliavų trūkumai. Esama daug neapibrėžtumų, kuriuos numatyti ypač sunku tiems, kurių biudžetas ribotas ir kurie mėgsta iš anksto žinoti, kokios bus sąnaudų eilutės.

„Labai įvairūs dalykai, susiję su apdaila, baldais – kad ir drožlių ar medžio dulkių plokščių kainos – pastaraisiais mėnesiais labai kito, buvo juntamas didžiulis medžiagų trūkumas. Tą įvertinti užbėgant už akių sudėtinga“, – sakė ekonomistė.

Žymiai augo pramoninių metalų kainos – indeksai vidutiniškai kilo 1,5 karto, kai kurių – dar sparčiau. Kita vertus, jei pirmąjį pusmetį JAV stebėjome itin reikšmingą medienos kainų eksponentinį augimą, gal netgi šios rinkos burbulą, tai dabar jis jau subliuškęs.

„JAV medienos kainos grįžusios į ankstesnį lygį. Tuo tarpu Lietuvoje medienos kainos „Baltpool“ biržoje dar gana aukštos – čia situacija kiek kitokia. Matyt, tam turi įtakos ir tarptautinė situacija, nes Rusija riboja medienos eksportą ir apskritai ketina jį uždrausti. Tai reiškia, kad tarptautinėse rinkose pasiūla sumažėjusi, – komentavo I.Genytė-Pikčienė. -

Galbūt ir būtų galima pralaukti šį žaliavų kainų augimą. Reikia pripažinti, kad deficitai – pandemijos palikimas, jos lemtas išsibalansavimas. Tikimasi, kad ilgainiui viskas grįš į normalias vėžias, tačiau niekas negali pasakyti, kiek tai užtruks. Norintiems planuotis tai nėra patogus momentas“.

NT agentūros „Ober-Haus“ gyvenamojo NT ekspertė Sandra Grinkienė teigė, kad statybos kainų augimas šių metų pradžioje ir to lemtas spartus būsto kainų augimas galbūt ir sukėlė dvejonių tarp pirkėjų. Tačiau daugiau išimtis nei taisyklė, kad dėl šios priežasties būtų atšaukiamos rezervacijos ar atsisakoma pirkti suplanuotą būstą: pirkėjai supranta – nepirkdami, nerezervuodami būsto dabar, po kurio laiko mokės dar didesnę kainą.

„Pastebime, kad kartais dėl pasikeitusios kainos ekonominės būsto klasės pirkėjai nutraukia rezervacijas, tačiau paties būsto pirkimo neatsisako. Jie ieško alternatyų ir pasirenka įsigyti labiau nuo centro nutolusį būstą, taip išsaugodami savo pirkiniui skirtą biudžetą.

Yra tekę susidurti su atvejais, kai rezervacijas atšaukia patys statytojai, sumokėdami pirkėjams rezervacinėse sutartyse numatytas baudas ir per trumpą laiką parduodami būstus dar kartą aukštesne kaina“, – pasakojo S.Grinkienė.

Tuo metu generalinio rangovo paslaugas teikianti „Naresta“ užsakė tyrimą, kuriame matyti visai kitoks paveikslas. Vasarą vykdyta apklausa parodė, kad kone trečdalis Lietuvos gyventojų (31 proc.) keičia savo planus įsigyti būstą.

Net 23 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto pirkimą jiems teko atidėti dėl NT ir statybinių medžiagų kainų augimo. Dar 8 proc. respondentų sakė, kad situacija rinkoje paskatino NT įsigyti anksčiau nei planavo.

Tyrimui, kurį atliko bendrovė „Sprinter“, apklausta daugiau kaip 1000 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Gyvenamųjų pastatų statybos kainos per metus padidėjo 8,4 proc., inžinerinių statinių – 4,6 procento. Banko „Swedbank“ skaičiavimai rodo, kad realiai būstas Vilniuje šiuo metu yra 13-16 proc. brangesnis nei prieš metus.

„Nuo praėjusių metų pabaigos mūsų veikloje naudojami metalai bei polistirolas brango 70-80 proc., dar per pusę pabrango mediena. Situacija pagaliau keičiasi ir galime po truputį planuoti ateitį, tačiau net jeigu armatūros ir kitų juodųjų metalų kainos sumažės, yra kitų medžiagų, kurių kainos dar vis kyla – pavyzdžiui, aliuminio. Taip pat ir toliau natūraliai auga darbo užmokestis – ši iki dešimtadalio augimo tendencija panašu niekur nedings“, – aiškino „Narestos“ vadovas Arūnas Šlenys.