Vilnius dar 2019 m. įvykdė tarptautinį viešąjį pirkimą druskai keliams barstyti pirkti. Sutartis su mažiausią kainą pasiūliusia ir baltarusišką natrio chloridą iš Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ tiekiančia „Lit Salt Trade“ galioja iki ateinančių metų spalio.
Iki sutarties pabaigos dar būtų nupirkta apie 20 tūkst. tonų druskos, kurios kaina siektų apie 1,6 mln. eurų.
Numatė, kas būtų vietoj „Lit Salt Trade“
„Jei Vyriausybė, ko ir prašo Vilnius, priims sprendimą dėl druskų iš Baltarusijos, tiekėja taptų „Keluva“, kuri druską veš iš Vokietijos. Ji buvo antroji ekonomiškai geriausią pasiūlymą pateikusi bendrovė. Jokių papildomų procedūrų nereikės, tačiau „Keluva“ druską tiektų tik šiai žiemai, nes kitąmet bus skelbiamas naujas konkursas.
Šiai dienai druskos turime maždaug trečdalį to, kiek reikia žiemos sezonui, ir rengiamės užsakyti papildomą kiekį“, – portalui lrytas.lt komentavo vicemeras Tomas Gulbinas.
Iš pastarojo viešųjų pirkimų konkurso sąlygų matyti, kad iš Vokietijos atvežta druska keliams barstyti kainuotų 15 proc. brangiau.
Mano, kad netesybų išvengtų
Ar Vilniui, paprašiusiam priimti nacionalines sankcijas visai „Belaruskalij“ produkcijai, netektų pačiam susimokėti už netesybas, jei sutartį vis dėlto tektų nutraukti?
T.Gulbinas svarstė, kad greičiausiai to pavyktų išvengti.
„Pagal iki 2022 m. spalio galiojančią preliminarią druskos tiekimo sutartį visi iš jos kylantys įsipareigojimai turi būti vykdomi Lietuvos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu Vyriausybė nuspręstų pritaikyti nacionalines sankcijas „Belaruskalij“ produkcijai, toks Vyriausybės nutarimas būtų privalomas abiem sutarties šalims ir sudarytų prielaidas spręsti dėl druskos tiekimo sutarties tolimesnio galiojimo.
Atsiradus sutartyje ir/ar Civiliniame kodekse numatytiems sutarties nutraukimo pagrindams, nemanome, kad dėl to savivaldybei grėstų netesybos, kadangi sutarties nutraukimo priežastimi būtų šalims privalomos ir Vyriausybės pritaikytos sankcijos“, – komentavo vicemeras.
Priminsime, kad Vilnius rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją ir Valstybės saugumo departamentą prašydamas įvertinti, ar produktų tiekimas iš su Baltarusijos režimu sąsajų turinčios įmonės neprieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui. Anot T.Gulbino, rugpjūčio pabaigoje Valstybės saugumo departamentas informavo, kad šis klausimas – ne jo kompetencija, o ministerija išaiškino, kad draudimai negalioja sutartims, sudarytoms iki šių metų birželio 25 d. Be to, šios sankcijos netaikomos natrio chlorido produktams.
Nesulaukusi Vyriausybės reakcijos, sostinės administracija dar kartą paprašė apsvarstyti situaciją per dvi savaites.
Užteks iki sausio vidurio
„Druskų atsargų turime – gana didelis kiekis liko nuo praėjusio sezono. To likučio, priklausomai nuo sezono, turėtų užtekti iki sausio vidurio. Tikrai situacija nėra tragiška“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Kelius prižiūrinčios Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius.
Pati „Grinda“ baltarusiškosios – nevalytos įprastos valgomosios – druskos, dar vadinamos technine, neperka – tą padaro savivaldybė. Tačiau iš Vokietijos įmonė savo ruožtu įsigyja kitokių druskų – kalcio chlorido ir magnio chlorido. Jos kiek kitokios, nei iš Baltarusijos perkama druska.
Baltarusiškos druskos veikimo efektyvumas – iki 8–12 laipsnių šalčio. Po to ji praranda gebėjimą tirpdyti sniegą. Kalcio chloridas veikia iki 25 laipsnių šalčio, magnio chloridas – iki 33 laipsnių šalčio.
E.Steponavičius teigė, kad šiemet Vilniuje keliai nuo sniego bus saugomi juos laistant: iš kalcio, magnio chlorido paruošus druskos tirpalą juo bus nupurkštos gatvės likus dviem paroms iki snygio. Kai sninga, ant taip paruoštos dangos patekęs sniegas iš karto tirpdomas – jis nespėja pavirsti į košę ar sukietėti į ledą.
Tokį tirpalą sumaišius su techniniu baltarusišku natrio chloridu, gaunamas vadinamasis šlapių druskų efektas. Nuo laistymo šis metodas skiriasi ir tuo, kad šlapiomis druskomis keliai barstomi pora valandų prieš snygį.
Reikia, kad ir atgabentų
Jei Vyriausybė atsižvelgs į R.Šimašiaus prašymą ir įves nacionalines sankcijas visai „Belaruskalij“ produkcija, rūpesčių kils valstybinius kelius prižiūrinčiai įmonei „Kelių priežiūra“.
Jos situacija labai panaši į Vilniaus savivaldybės: kadangi „Kelių priežiūra“ taip pat vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu, turi rinktis mažiausią kainą pateikusį konkurso dalyvį.
„Mūsų įmonė įtraukta į strateginių įmonių sąrašą, todėl be to, kad turime laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo, turime laikytis ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo. Perkant druską, paskelbus konkursą ir gavus tam tikrus dokumentus, jie buvo pateikti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai. Laukiame jų sprendimo, ką toliau daryti“, – portalui lrytas.lt komentavo „Kelių priežiūros“ atstovė Giedrė Čekavičienė.
„Kelių priežiūra“ druską perka kasmet, o sandėlius ja pildo nuolat – druska tiekiama nuolat, kol jos pristatoma už tokią sumą, kuri numatyta sutartyje, o ne atgabenamas visas kiekis vienu ypu.
„Druskos atsargų šiai dienai turime kol kas pakankamai. Bet kuriuo atveju druskos papildymo, kad galėtume užtikrinti kelių priežiūrą, reikia. Šią savaitę turime gauti komisijos sprendimą. Nuo jo priklausys mūsų tolesni veiksmai, tačiau planus A ir B turime“, – sakė pašnekovė.
Vis dėlto, pasak G.Čekavičienės, kitos alternatyvos, kuri pakeistų druską, šiai dienai pasaulyje nėra. Jei Vyriausybės sprendimu nebebūtų galima pirkti baltarusiškos druskos, veikiausiai „Kelių priežiūrai“ tektų skelbti naują konkursą su naujomis sąlygomis.
Tačiau, kaip pabrėžė G.Čekavičienė, „Kelių priežiūros“ atveju reikia ne tik rasti druskos pardavėją – jis turi druską pristatyti į įmonės sandėlius. Nepaisant to, pašnekovė ramino, kad rinktis yra iš ko.
