Restoranas Panevėžyje ruošiasi priimti svečius po tarptautinės konferencijos. Restorano vadovė sako, kad būtų lengviau, jei dirbtų daugiau žmonių – su šeima restoraną ir prekybos centrą valdanti verslininkė teigia ieškanti mažiausiai 8 darbuotojų. Deja, paieškos bevaisės.
„Žmonės sako, kad pašalpomis susirenka iki 600 eurų, įsidarbindami kelias dienas per savaitę arba kelis savaitgalius per mėnesį užsidirba ir iki 800 eurų ar 1000 eur. ir daugiau. Dirbti, važinėti kasdien už 800 eur. ar 1000 eur. į rankas jiems neapsimoka“, – apgailestavo restorano vadovė Miglė Gruzdenė.
Vienos kandidatės reikalavimas darbdavę pribloškė. „Atėjusi kandidatė paprašė susimokėti už jos sugaištą laiką atrankos interviu metu, paskaičiavo pinigų sumą, kokią ji norėtų gauti“, – stebėjosi M.Gruzdenė.
Darbdaviai vargsta ieškodami darbuotojų, tačiau užimtumo tarnyboje užsiregistravę daugiau nei 211 tūkstančių bedarbių. Kaip teigia Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas, šie skaičiai – ne pandemijos pasekmė. Esą metai iš metų eita prie tokios situacijos.
„Įsivaizduokite – dvi šeimos: du vaikai vienoje ir kitoje šeimoje, bet viena šeima dirba ir gauna minimalius atlyginimus, kita nedirba. Skirtumas tarp jų tik 40 eurų. Mes taip palengva ėjom į nedarbo spąstus, kai dirbti neapsimoka, jei tavo uždarbis minimalus arba šiek tiek didesnis nei minimalus“, – aiškino Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Profsąjungų atstovė Inga Ruginienė teigia, kad atėjo laikas darbdaviams persvarstyti darbo sąlygas ir užmokestį: „Atsimenu prieš kelis metus kalbėdavome, kad reikia kelti darbo užmokestį. Tada buvo sakoma, kad rinka reguliuoja kainas ir kol yra darbuotojų, tol bus tokia kaina, kokia yra. Tai dabar jau nėra darbuotojų ir aš labai džiaugiuosi, kad mūsų darbuotojai pradeda atsirinkti ir reikalauti, kad jų sąlygos gerėtų“, – džiaugėsi I.Ruginienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, laisvų darbo vietų skaičius šią vasarą buvo rekordinis per kelis dešimtmečius. Pavyzdžiui, rugpjūtį registruota net 65 tūkstančiai darbo pasiūlymų.
Per 40 procentų ieškančiųjų darbo neturi profesinės kvalifikacijos, daug darbininkiškų profesijų atstovų.
„Kartais ne tik įgūdžiai lemiamą žodį sako, bet ir darbo užmokestis, nepavyksta darbdaviui su būsimu potencialiu darbuotoju susitarti, darbo sąlygos kartais ir netenkina. Aišku, kartais pasitaiko ir motyvacijos dirbti stoka, tačiau čia bandome kalbėti su savo klientais, parodyti darbo naudą ne tik kaip pajamų šaltinį, bet ir savirealizacijos galimybę“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas sako, kad Lietuvoje nėra pameistrystės sistemos, kuri padėtų ilgalaikiams bedarbiams grįžti į darbo rinką. Labai svarbu ir pačių darbuotojų motyvacija, tad greitų pokyčių tikėtis neverta.
„Žmonės greitai nesikeičia. Nebūna taip, kad vakare pagalvojo ryte pradėsiantis naują gyvenimą ir jį pradedantis. Visada atidėlioja kitai dienai“, – tikino D.Arlauskas.
Darbdaviai sako, kad Lietuvoje profesinis rengimas ir aukštasis mokslas per mažai suderintas su darbo rinkos poreikiais.
