Tuo tarpu Pasaulio bankas, atsižvelgęs į tyrimo išvadas, paskelbė nedelsdamas nutraukiantis savo ataskaitos „Doing Business“, kurioje vertinama įvairių šalių verslo aplinka, rengimą, nes atliekant tyrimą šios ataskaitos 2018 ir 2020 metų leidimuose buvo nustatyta pažeidimų.
Bulgarė K.Georgieva, kuri 2019 metų spalį perėmė vadovavimą TVF, atmetė tyrimo išvadas, susijusias su jos vaidmeniu.
„Iš esmės nesutinku su duomenų pažeidimų tyrimo išvadomis ir aiškinimais, kiek tai yra susiję su mano vaidmeniu rengiant Pasaulio banko 2018 metų „Doing Business“ ataskaitą“, – pareiškė ji.
Įtarimai gali pakenkti jos reputacijai ir jais gali pasinaudoti kritikai iš JAV, jau ilgą laiką kritikuojantys daugiašales organizacijas ir jų požiūrį į Kiniją.
„Tai rimtos išvados“, – pranešime nurodė JAV iždas ir pridūrė, jog „analizuoja ataskaitą“.
„Mūsų pagrindinė atsakomybė – išsaugoti tarptautinių finansinių institucijų vientisumą.“
K.Georgieva savo pranešime nurodė informavusi TVF valdybą apie padėtį. Valdyba ketina surengti susitikimą šiam klausimui aptarti, tačiau kada įvyks susitikimas, kol kas neaišku.
Apie „Doing Business“ reitingo sudarymo metodikos problemas daug rašęs Justinas Sandefuras (Džastinas Sandefuras) iš ne pelno organizacijos „Center for Global Development“ pareiškė: „Mums reikia išgirsti jos istorijos versiją, tačiau kol kas ji atrodo ne kaip.“
„Tai, kad TVF vadovė įtariama dalyvavimu manipuliuojant duomenimis, tikrai yra ne kas, – pareiškė jis agentūrai AFP. – Tai išties panašu į tikrą smūgį jos patikimumui.“
Kinijos pozicijos reitinge keitimas
Ataskaitoje „Doing Business“ pateikiamas šalių reitingas, kuriame valstybės išrikiuojamos įvertinus jų verslo reguliavimą ir pažangą įgyvendinant ekonomines reformas ir kuriame įvairios vyriausybės stengiasi pelnyti aukštesnę vietą, nes tai padėtų pritraukti daugiau investuotojų.
Tyrimo duomenimis, Pekinas pasiskundė, kad 2017 metų reitinge Kinijai atiteko tik 78 vieta, o kitų metų ataskaita būtų parodžiusi, kad šalis reitinge nusileido dar žemiau.
Pasaulio banko darbuotojai rengė 2018 metų leidimą, kol vadovybė dalyvavo sudėtingose derybose dėl savo skolinimo kapitalo didinimo, kurios priklausė nuo susitarimo su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis.
Paskutinėmis savaitėmis iki 2018 metų ataskaitos paskelbimo – o ji buvo paviešinta 2017 metų spalio pabaigoje – tuometinis Pasaulio banko prezidentas Jimas Yong Kimas (Džimas Jong Kimas) ir K. Georgieva, kuri tuomet ėjo banko generalinės direktorės pareigas, paprašė darbuotojų apsvarstyti galimybę pakoreguoti metodiką dėl Kinijos, parodė tyrimas, kurį atliko teisinių paslaugų bendrovė „WilmerHale“.
J. Y. Kimas aptarė reitingus su Kinijos aukšto rango pareigūnais, kuriems kėlė nerimą šalies vieta reitinge, ir jo patarėjai iškėlė klausimą, kaip būtų galima pagerinti Kinijos poziciją, rašoma tyrimo ataskaitos santraukoje, kurią paskelbė Pasaulio bankas.
Tai, kad vadovaujant J. Y. Kimui buvo pasiektas susitarimas padidinti Pasaulio banko išteklius 13 mlrd. JAV dolerių, laikoma vienu pagrindinių jo laimėjimų.
Susitarimui reikėjo palaikymo iš JAV prezidento, o tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nepritarė lengvatinių paskolų teikimui Kinijai, ir iš Pekino, kuris sutiko už paskolas mokėti daugiau.
Pasaulio banko darbuotojai dėl aukštesnio rango vadovų spaudimo pakeitė kai kuriuos sudarant reitingą naudojamus duomenis, taigi Kinija 2018 metų reitinge, kaip ir ankstesnių metų reitinge, liko 78 vietoje, nors priešingu atveju būtų smukusi 7 pozicijomis žemiau, parodė tyrimas, kurį atliekant buvo išnagrinėta 80 tūkst. dokumentų ir apklausta daugiau kaip 30 dabartinių ir buvusių Pasaulio banko darbuotojų.
