Nors teigiama, kad perdirbimas svarbus tiek žemės ūkiui tiek Lietuvos ekonomikai, pastaruoju metu sektoriui, turinčiam visas galimybes perdirbti didesnius grūdų bei rapsų kiekius, sudaromi papildomi barjerai – pavyzdžiui, vien dėl planuojamų 2020 m. lygio „lubų“ biodegalų sektoriui, Lietuvos žemės ūkio sektorius ir pramonė per artimiausius 10 metų gali patirti daugiau kaip 0,627 mlrd. eurų tiesioginių nuostolių.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos inicijuotame susitikime su žemės ūkio, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų viceministrais, asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė sakė, kad per metus Lietuvoje vidutiniškai užauginamas 7-8 mln. tonų grūdų ir rapsų derlius. Apie du trečdalius proc. šio derliaus eksportuojama, o Lietuvoje perdirbama tik apie 1,6 mln. tonų grūdų ir rapsų.
„Grūdų perdirbimo galimybės Lietuvoje yra didelės – taikomos inovatyvios technologijos, plėtojami žiedinės ekonominės ir tvarios gamybos principai. Jei valdžios institucijų požiūris ir prioritetai būtų sutelkti į vietinės gamybos skatinimą, tai Lietuvos grūdų perdirbimo įmonės pajėgios investuoti į gamybos potencialo didinimą“, – teigė D. Ruščiauskienė.
Pasak Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ministerija kelia tikslą padidinti grūdų perdirbimo apimtis. Tai būtų perspektyvu, nes iš grūdų būtų pagaminama daugiau aukštos pridėtinės vertės gaminių – nuo maisto iki pašarinių ar energijos produktų.
Vienas iš didžiausių grūdus perdirbančių sektorių Lietuvoje yra biodegalų pramonė, kasmet perdirbanti 0,42 mln. grūdų ir rapsų, iš kurių pagamintus aukštos pridėtinės vertės degalų biopriedus realizuojanti Lietuvos ir Skandinavijos rinkose. Tačiau Lietuvos grūdų augintojai baiminasi, kad jų produkcijos bus nuperkama mažiau, jei bus sumažinta viršutinė pirmos biodegalų kartos naudojimo riba transporto sektoriuje.
„Lubų“ sumažinimui įtakos turi teisės aktų prieštaravimai dėl biodegalų nemaišymo 2020 m. žiemos metu, 2020 metais į rinką išleistas valstybės degalų rezervas be biodegalų dalies, o didžiausią grėsmę kelia palmių aliejaus šalutinio produkto PFAD nepripažinimas pirmos biodegalų kartos žaliava.
PFAD yra palmių aliejaus šalutinis produktas, naudojamas pašarams, todėl turėtų būti priskirtas pirmos biodegalų kartos žaliavai. Tačiau Lietuvos žemdirbiai ir grūdų perdirbėjai mato naftos kompanijų interesą PFAD įvardinti palmių aliejaus gamybos „atlieka“. Toks statusas leistų PFAD naudoti antros kartos biodegalų gamyboje, o tai paskatintų degalų prekybininkus rinktis degalus su PFAD, o vietiniai biodegalai iš rapsų būtų eliminuoti iš rinkos.
„Nors Lietuva įsipareigojo laikytis ambicingų Žaliojo kurso tikslų, tačiau, užuot skatinę vietoj išaugintų žaliavų panaudojimą, pirmenybę teikia atvežtiniam palmių aliejaus produktui. Šio produkto gamybai masiškai naikinami atogrąžų miškai, o prisidengiant abejotino patikimumo sertifikatais, PFAD pripažįstamas kaip tvari „atlieka“, todėl priskirtina žaliava pažangiems biodegalams“, – stebėjosi Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas.
Jis patarė Lietuvai sekti kitų ES šalių, ribojančių palmių aliejų ir jo produktų naudojimą, degalams, pavyzdžiui, kaimynė Lenkija saugo savo ūkininkų interesus ir apskritai neimportuoja palmių aliejaus ir jo produktų. Daugiau nei pusė ES valstybių jau yra priėmusios palmių aliejaus ribojimus degaluose.
„Jau daug metų importuojame biodegalus į Skandinavijos šalis ir gerai žinome šių šalių situaciją – nė vienoje iš šių valstybių palmių aliejui ir jo produktams nėra suteikiamas prioritetas. Tad remkimės skandinavų patirtimi“, – akcentavo didžiausios Lietuvos biodegalų įmonės „Mestilla“ vadovas Arūnas Zubas.
Jeigu Lietuva būtų ištisus metus maišiusi biodegalus į kiekvieną degalų litrą, 2020 m. lubos siektų 6,03 proc. Jei transporto sektoriuje 2020 m. „lubos“ biodegalams bus sumažintos iki 4,5 proc., Lietuvos žemės ūkio sektorius per artimiausius 10 metų patirs daugiau kaip 0,627 mlrd. eurų tiesioginių nuostolių, kadangi nebus nupirkta 1 mln. tonų rapsų ir degalus neįmaišyta 0,41 mln. tonų biodegalų.
Diskusijos dalyviai taip pat pažymėjo, kad ribojant biodegalų naudojimą, būtų daromas neigiamas poveikis Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Be to, Lietuva jau daugybę metų neįvykdo Atsinaujinančių energijos išteklių tikslų, todėl šaliai gresia finansinės sankcijos.
