Tai buvo vienas iš kelių Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje apie padėtį ES paskelbtų pranešimų, rodančių griežtesnę poziciją Pekino atžvilgiu.
U. von der Leyen gana atvirai paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą parodyti „lyderystę“ ir išsamiai išdėstyti, kaip jo šalis – didžiausia pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitentė – planuoja siekti klimato kaitos tikslų prieš lapkričio pradžioje įvyksiantį JT COP26 aukščiausiojo lygio susitikimą.
Ji taip pat išdėstė ES planus sukurti prekybos ir infrastruktūros jungtis kitose pasaulio dalyse, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kuriame dominuoja Kinija, siekiant konkuruoti su Pekino „Juostos ir kelio“ iniciatyva.
Ši pozicija rodo griežtėjantį Vakarų požiūrį į Kiniją, kuri tapo ekonomine galybe, konkuruojančia su JAV ir ES, tačiau vengiančia jų demokratinių ir socialinių vertybių.
Tačiau Briuselis taip pat siekia parodyti savo veiksmus kaip nepriklausomus ir ne tokius griežtus kaip Vašingtono, su kuriuo Pekino santykiai dabar yra labiau įtempti.
Kalbėdama apie priverstinį darbą, U. von der Leyen neminėjo konkrečios šalies pavadinimo, tačiau įtarimai, kad Kinija savo Sindziango regione eksportui skirtus produktus gamina išnaudodama uigūrus, tampa svarbiu ES ir Kinijos santykių klausimu.
Šį mėnesį U. von der Leyen gimtojoje Vokietijoje teisių gynėjai pateikė skundą prieš penkis mažmenininkus, įskaitant „Hugo Boss“ ir „C&A“, kaltindami, kad jie pelnosi iš Kinijos valstybės vykdomos prievartos uigūrų atžvilgiu.
U. von der Leyen savo kalboje Europos Parlamente sakė, kad, nors ES tvirtai remia pasaulinę prekybą, ji „niekada negali būti vykdoma žmonių orumo ir laisvės sąskaita“.
„Yra 25 mln. žmonių, kuriems grasinama arba kurie dirba priverstinį darbą. Niekada negalime sutikti su tuo, kad jie yra verčiami gaminti gaminius ir kad šie gaminiai vėliau parduodami parduotuvėse čia, Europoje, – sakė ji. – Todėl siūlysime uždrausti mūsų rinkoje prekiauti produktais, kurie buvo pagaminti naudojant priverstinį darbą. Žmogaus teisės neparduodamos – už jokią kainą“.
Kalbėdama apie klimatą, U. von der Leyen išskyrė Kinijos lyderio pavardę ir paragino jį iki lapkričio 1–2 dienomis Glazge vyksiančio COP26 susitikimo pateikti konkrečius pareiškimus, ką jo šalis darys, kad padėtų pasauliui apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus.
„Prezidento Xi nustatyti Kinijos tikslai teikia vilčių. Tačiau mes raginame, kad Kinija taip pat imtųsi lyderystės ir nustatytų, kaip ji to pasieks, – sakė ji. – Pasaulis pajustų palengvėjimą, jei jie parodytų, kad iki dešimtmečio vidurio gali pasiekti maksimalų išmetamųjų teršalų kiekį ir po to imti mažinti anglių vartojimą tiek savo šalyje, tiek užsienyje“.
