Tokias pataisas pateikė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Mykolas Majauskas, argumentuodamas noru užtikrinti didesnę notarų ir antstolių kaitą.
Už tokias Notariato bei Antstolių įstatymų pataisas balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 16 ir susilaikė 47 parlamentarai. Kitu balsavimu projektai grąžinti iniciatoriui tobulinti.
M. Majauskas teigė, kad dabar notarai ir antstoliai turi išskirtines sąlygas, o nustačius 65 metų ribą jų pensinis amžius būtų toks pats kaip teisėjų ir karjeros valstybės tarnautojų.
„Trūksta racionalių argumentų paaiškinti, kodėl už paprasčiausius nekilnojamo turto sandorius notarui reikia sumokėti 400 ar 500 eurų, ir už visa tai tai atsakinga valstybė, kuri notarams užtikrina monopolines veiklos sąlygas ir pelną iki gyvos galvos. Paprastai kalbant, tai yra pelkė, kurią mūsų pareiga yra nusausinti“, – sakė M. Majauskas.
Jis taip pat teigė, kad per artimiausią dešimtmetį absoliuti dauguma notarų bus pensinio amžiaus.
Pataisas skeptiškai įvertinę parlamentarai sakė nesuprantantys pataisų esmės – kodėl argumentuojant didelėmis notarų pajamomis siūloma mažinti jų pensinio amžiaus ribą, užuot ėmusis žingsnių išskaidrinti sistemą, kelti pajamų mokesčius.
„Jūs mums labai gražiai papasakojot, kokios didelės pajamos, bet vietoj to, kad eitumėte mokesčių keliu, kaip dauguma valstybių daro, daug uždirbantys galėtų mokėti ir 50 proc. pajamų mokesčius, jūs kalbat apie 65 metus. Vis tiek ta suma, kurią gauna notarai, bus gaunama“, – sakė opozicinių socialdemokratų seniūnas Algirdas Sysas.
Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad M. Majausko įvardytas problemas reikia spręsti plečiant notarinių paslaugų tinklą, leidžiant kai kurias jiems priskirtas funkcijas atlikti kitiems teisininkams, antstoliams.
„Senatvė neišvengiama visiems, į ją mes visi ateisim, todėl aš siūlau balsuoti prieš, leisti žmonėms dirbti, o notariato problemas spręsti plečiant notarinių paslaugų prieinamumą kitoms sferoms, antstoliams ir kitiems teisininkams, atidarant daugiau notarinių ofisų, tai yra galima padaryti ir tai sprendžia Teisingumo ministerija“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
M. Majausko pateikiamais duomenimis, dabar Lietuvoje yra 239 notarai, iš jų 66 proc. (157) vyresni nei 50 metų, o 26 proc. (62) – virš 60 metų, 15 proc. (36) – virš 65 metų. Iš 114 antstolių 44 proc. (50) yra virš 50 metų, 9 proc. (10) – vyresni nei 60 metų ir 4,4 proc. (5) – virš 65 metų.
M. Majausko teigimu, dėl monopolinės veiklos ir išskirtinių sąlygų šios profesijos atstovų kaita yra itin maža ir ji padidėtų sumažinus pensinio amžiaus ribą, karjeros šioje srityje galėtų siekti jaunimas.
Lietuvos antstolių rūmai sako, kad siūlymas yra skubotas, o daugumoje demokratinių šalių laisvųjų teisinių profesijų atstovų, kuriems priskiriami ir antstoliai, amžiaus cenzas apskritai nėra nustatytas.
