Rytų Europos vartotojams tenkantys produktai, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Ilonos Drulytės, nuo Vakarų Europai tenkančių produktų skiriasi skoniu ir sudėtimi, tačiau, Europos Komisijos (EK) duomenimis, negalima teigti, jog prastesnės kokybės produkcija keliauja tik į rytinę Europos dalį.
Pirmame EK organizuotame tyrime buvo tirta tūkstantis produktų. Paaiškėjo, kad 30 proc. produktų identiškomis pakuotėmis buvo skirtingos sudėties. Vėliau buvo nustatyta, kad skiriasi ne tik sudėtis, bet ir skonis. „Produktus vertino juslinių tyrimų ekspertai, todėl paprastas žmogus skonį jaustų kitaip“, – kalbėjo I.Drulytė.
Pasak jos, produktų kokybei neįmanoma nustatyti geografinio priežastinio ryšio. „Skiriasi vaisvandeniai. Vienose šalyse dedama daugiau cukraus, kitose – naudojamas cukrų ir saldiklių mišinys. Čia galimos įvairios priežastys – kai kurios šalys keičia produktų sudėtis, kad cukrų, druskos ir riebalų būtų mažiau. Daliai vartotojų tokie produktai gali būti neskanūs, nors ir mažiau kenksmingi sveikatai“, – aiškino I.Drulytė.
Pasak jos, VMT tikslas yra užtikrinti, kad vartotojas nebūtų apgautas – panaudotos sudedamosios dalys būtų teisingai paženklintos ir vartotojas, rinkdamasis prekę, būtų informuotas, ko gali tikėtis.
Kai kurie gamintojai teigia, kad produktų skoniai yra pakoreguoti pagal mūsų šalies gyventojų pomėgius. VMT atstovė šios versijos neatmetė, tačiau pabrėžė, kad pirkėjo sprendimams didelę įtaką turi kaina, todėl sudėties keitimas gali būti gamintojo siekis sutaupyti.
„Mes žinome, kad to paties prekės ženklo produktas gali būti gaminamas skirtingose šalyse, todėl gali skirtis gamybos technologija, produktai. Kai kurios šalys gali turėti nacionalinių reikalavimų dėl ženklinimo ir kiekių apvalinimo. Visgi kaina vartotojui tebėra vienas svarbiausių kriterijų renkantis produktą“, – kalbėjo I.Drulytė.
„Šiuo metu neturime pagrindo sakyti, kad Lietuvos vartotojai yra diskriminuojami, tačiau teisės aktai sako, kad reikia ginti vartotoją ir vienodos sudėties produktų skoniai neturėtų skirtis. Teisinė apsauga yra“, – pabrėžė VMT atstovė.
Europos Sąjungos (ES) teisės aktai numato, kad produkto sudėtis turi būti pažymėta vartotojui lengvai suprantama kalba – lietuviškai. „Yra nuoseklūs reikalavimai, kaip turi būti pateikiama sudedamosios dalies informacija – eiliškumas nuo didžiausią iki mažiausią dalį sudarančios sudėtinės dalies. Ne bet koks produktas gali vadintis šokoladu. Yra daugybė apribojimų visai ES rinkai, nepriklausomai nuo to, kokios šalies rinkoje produktas yra parduodamas“, – kalbėjo I.Drulytė bei patikino, jog Lietuvos rinką pasiekia tik saugūs maisto produktai.
