– Biudžetas bus šios rudens sesijos tema. Ar numatote esminių pokyčių jame, kur kryps didžiausias dėmesys?
– Augimas matomas daugelyje sričių dėl ekonomikos augimo, tačiau daugiausia dėmesio sulaukę dalykai turbūt yra pensijų augimas, lėšos socialinei apsaugai, spartesnis nei ekonomikos augimas minimalaus darbo užmokesčio didinimas – bus didinamas bazinis dydis, koeficientas. Taip pat didinami atlyginimai mokytojams ir gydytojams. Papildomo dėmesio reikalaus ekstremalių situacijų valdymas: testavimas, vakcinavimas, sienos statyba ir migrantų išlaikymas.
– Prieš keletą dienų „Verslo žinioms“ sakėte, kad dabartinis biudžetas bus formuojamas pagal galiojančius mokesčius, tai reiškia, kad naujų įvedama nebus?
– Planuojama Mokesčių lengvatos darbo grupės rezultatus atnešti spalio mėnesį. Tikimės, kad įstatymai bus priimti dar rudens sesijoje, tačiau Vyriausybės programoje turime įsipareigojimą, kad verslai galėtų prisitaikyti prie bet kokių pokyčių. Mes esame nusprendę, kad nuo įstatymo priėmimo iki jo įsigaliojimo turėtų praeiti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis. Tikėtina, kad daugelis mokestinių įstatymų pakeitimų galėtų įsigalioti nuo 2023 metų sausio 1 dienos.
– Ar jau aišku, kokių lengvatų planuojate atsisakyti?
– Darbą turime suskirstę į šešias grupes. Kalbame apie pelno reinvestavimo modelį, apie verslo produktyvumo didinimą, taupymo modelio keitimą, sektorinio pelno mokesčių lengvatų mažinimą. Aplinkos ministerija taip pat rengia žaliųjų mokesčių paketą, svarstome, kaip savivaldai perduoti nekomercinio nekilnojamo turto mokesčių pajamas ir sustiprinti savivaldybes. Paskutiniame darbo grupės posėdyje kalbėsime apie pajamų nelygybės mažinimą ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) keitimą ir galbūt didinimą bei formulės keitimą. Diskusija kol kas nėra įvykusi, todėl ir sprendimų nėra priimta.
– Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra vienas svarbiausių instrumentų, galinčių pristabdyti NT kainų kilimą. Kaip tai būtų stabdoma?
– Jei žmogus prisiperka nekilnojamojo turto ir jis jam visai nekainuoja, tai tampa patraukliu investavimo instrumentu. Žmogus, vietoje to, kad kauptų pensijų fonde, nusiperka NT ir juo spekuliuoja. Tokiam spekuliaciniam mechanizmui NT mokestis taptų papildomais kaštais. Tas pat yra ir su ilgalaikėmis statybomis. Yra tokių, kurios vyksta po 20–30 metų. Man atrodo, kad tai nėra gerai, nes neskatina valdyti NT.
– Ar yra planas apmokestinti pagrindinį gyvenamąjį būstą?
– Yra kelios alternatyvos. Viena iš jų – neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto, tačiau apmokestinti kitus nekomercinės paskirties būstus. Yra siūlymas, kad būtų apmokestinamas ir pagrindinis gyvenamasis būstas, tačiau labai mažu tarifu, kad tai būtų simbolinis mokestis. Yra pateikta alternatyva, kad būtų apmokestinama pagal savivaldybės, kurioje yra NT objektas, rinkos tendencijas – nes Nidoje, Vilniuje, Skuode ar Joniškyje NT kainos skiriasi.
– Dabar kalbama apie minimalios algos kėlimą, pensijų didinimą, tačiau jokių mokesčių neįvedame. Kaip taip nutinka, kad vyksta tokios pinigų dalybos, jei naujų mokesčių nėra?
– Stebime pakankamai greitą ekonomikos augimą po pandemijos. Matomas spartus vidutinio darbo užmokesčio ir investicijų augimas. Auga ir dirbančiųjų skaičius, todėl ir darbo užmokesčio fondas bei nuo jo sumokami mokesčiai. Dabar yra palanki situacija didinti algas ir pensijas. Turime ir per pandemiją biudžete susidariusią skylę, kai buvo gelbėjami verslai ir žmonių darbo vietos, tačiau ateinančiais metais galios europinė išimtis dėl fiskalinės drausmės taisyklių, todėl pareigos iškart sparčiai uždaryti biudžeto deficitą neturime. Deficitą mažinsime ne per vienerius metus.
– Planuojama, kad kitais metais biudžeto deficitas bus didesnis, nei planuota, ir sieks daugiau nei 4 proc. nuo BVP.
– Šiandien pasakyti sunku. Netrukus turėsime naujas prognozes, kurios pakoreguos pajamų surinkimo prognozes. Buvo planuotas 3,5 proc. deficitas dėl natūralių kasmetinių išlaidų: algų kilimo, pensijų didėjimo ir t.t. Dabar planuojamas deficitas yra susijęs su ekstremalių situacijų valdymu.
– Prezidentas kalbėjo, kad baigiasi politinė kadencija ir kad esminėms mokesčių reformoms lieka vis mažiau laiko. Ar jūs sutinkate su tuo, ką kalba prezidentas? Kodėl mes negirdime apie sisteminius mokesčių pakeitimus?
– Keisti mokesčius pandemijos įkarštyje nebuvo išmintinga. Buvo nuspręsta tai atidėti šiam rudeniui. Man atrodo, tai vis dar yra „galimybių langas“ šiai vyriausybei. Iki kitų rinkimų dar yra daug laiko, todėl daryti mokestinius pakeitimus yra pats laikas.
– Lietuvą jau pasiekė pirmieji Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo pinigai – beveik 300 mln. eurų. Liepą sakėte, kad Lietuva planuoja apie 150 mln. išleisti dar šiemet. Kokios reformos bus įgyvendintos pirmiausia?
– Šiais metais planuojamos lėšos energetikos ir švietimo projektams. Pagrindinės lėšos Lietuvos ekonomiką pasieks per artimiausius trejus metus. Dabar visos ministerijos rengiasi, kad lėšos sklandžiai plauktų į ekonomiką. Kiekviena ministerija turi savo prioritetų – žaliajį kursą, skaitmenizaciją, švietimą ir sveikatos apsaugą.
– Ar švietimo reformoms įgyvendinti bus naudojamos ES lėšos?
– Tam, kad susitarimai būtų vykdomi, reikia papildomų investicijų. Iš „Naujos kartos Lietuva“ plano bus tvarkomos mokyklos, o iš struktūrinių būsimos investicinės programos fondo bus skiriamas dėmesys ikimokykliniam ugdymui. Mokytojų atlyginimai bus didinami iš valstybės biudžeto, nes ES lėšos tam nėra tinkamos.
– Ar jau galutinai nuspręsta, kad minimali alga, neatskaičius mokesčių, kitais metais metais sieks 730 eurų?
– Toks buvo Vyriausybės teikimas. Mes neišgirdome jokių svarių papildomų argumentų, kodėl minimali alga neturėtų būti didinama iki 730 eurų. Matant spartų vidutinio darbo užmokesčio kilimą negalime nedidinti minimalios algos, nes pajamų nelygybė labai stipriai išaugtų. Valstybė turi galimybes padidinti minimalią algą. Tai bus paskata grįžti į darbo rinką, nes pajamos labiau skirsis nuo paramos paketo.
– Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas sako, kad Vyriausybė kelia minimalią algą, nes jos reitingai yra rekordiškai žemi, kad yra manipuliuojama skaičiais, nes ekonomika auga netvariai. Kaip jums skamba ši kritika?
– Manau, kad priežasčių, kad nereikėtų didinti verslo sąnaudų, visada surasi, bet sakyti, kad ekonomika auga netvariai matant, kai atlyginimai taip auga pastaruosius keletą metų, yra bandymas išvengti Vyriausybės sprendimų. Manyti, kad pokyčiai susiję su su reitingais, yra mažų mažiausiai keista. Jei žiūrėčiau vien į reitingus, į darbą negalėčiau išeiti.
– Jei Vyriausybė nori didinti mažiausias pajamas gaunančių asmenų pajamas, turėtų būti didinamas NPD, sako Verslo konfederacija. Kaip bus su NPD?
– Taip, svarstome apie NPD keitimą, kad pajamos į rankas mažiausiai uždirbantiems būtų didesnės. Tikėtina, kad šis pakeitimas galėtų įsigalioti kartu su MMA didinimu kitų metų sausį.
– Ar tai būtų kažkas panašaus, ką anksčiau siūlė Gitanas Nausėda, bet Vyriausybė nepritarė?
– Svarstome didinti NPD keičiant jo formulę, kad didžiausia nauda būtų mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
– Ar yra vilčių prašyti ES paramos dėl fizinio barjero statybų pasienyje?
– Turime kelias išlaidų grupes. Techninių dalykų įrengimas – stebėjimo kameros, atlyginimų pareigūnams mokėjimas ar pabėgėlių apgyvendinimas – bus kompensuotas, tačiau ES nėra buvę precendento, kad būtų apmokėtos tvoros statybos. Kalbamės su kitų ES valstybių vadovais, kad migracijos politika turėtų keistis ir tokios išlaidos kaip išorinės sienos statybos galėtų būti finansuojamos.
– Kiek po to, kai buvo paskelbta, kad sienos statybomis rūpinsis „Epso-G“, pajudėjo procesas, nes tam skirtas posėdis buvo atidėtas neparengus sutarties sąlygų. Ką reiškia šie nesklandumai?
– Rengiant tokio lygmens dokumentus yra techninių klausimų, kuriuos reikia nugludinti, kad neliktų nesusipratimų.
– Taivanas perka lietuvišką produkciją kaip padėką už palaikymą. Lietuvos elektroninėse parduotuvėse jie išleido kiek daugiau nei 10 mln. eurų. Ar tai nors kiek kompensuoja galimus praradimus dėl pykčių su Kinija?
– Nei Kinija, nei Baltarusija nėra pagrindiniai prekybos partneriai, todėl ir rizikos lygis nėra ženklus. Pokalbiai vyksta ir su kitomis rinkomis, kaip būtų galima diversifikuoti rinkas ir padėti verslams, kurie savo produkciją realizuodavo Kinijoje ir kaip padėti tiems, kurie iš Kinijos atsiveždavo žaliavas.
