Tačiau viskas puikiai atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Statistikos departamento skelbiami lūkesčių indeksai jau verčia sunerimti.
Verslo pusėje lyg ir viskas gerai – antai rugpjūtį pramonės pasitikėjimo Lietuvos ekonomika rodiklis, palyginti su liepa, išaugo 5 proc. Paslaugų sektoriaus ir statybos rodikliai nuo pernykščio rugpjūčio pasistiebė 16, pramonės – 13, prekybos – 8 proc. punktais.
Kitaip tariant, verslininkai ar bent didesnė jų dalis tikisi, kad ateityje bus vis geriau. Eksportas turėtų augti, statybininkams darbo irgi pakaks, prekybininkai nestokos klientų.
Bet ar iš tiesų? Vartotojų ekonominių rodiklių vertinimo indeksas rodo ką kita – per metus jis išaugo vos 3 proc., o, palyginti su liepa, sumažėjo net trimis ir tesiekė vienetą. Tai reiškia, kad savo perspektyvas teigiamai vertina vos daugiau nei pusė šalies namų ūkių. Negana to, nuotaikos prastėja jau ne pirmą mėnesį iš eilės.
Apklausos rezultatai rodo, kad per metus tik 12 proc. namų ūkių pajamos išaugo, užtat net 16 proc. sumažėjo. Net 49 proc. gyventojų mano, kad per artimiausius 12 mėnesių nedarbo lygis išaugs, todėl atitinkama ir jų reakcija: artimiausiais metais daugiau pinigų stambiems pirkiniams (baldams, buitinei technikai ir pan.) išleisti ketina tik 26 proc. gyventojų, nors liepą jų buvo 32 proc.
Užtat kur kas daugiau namų ūkių linkę taupyti. Vadinasi, dalis jų pinigų nepateks į vartojimo sritį, kuri yra itin svarbi sudėtinė šalies bendrojo vidaus produkto dalis.
Kas žmonėms kelia nerimą? Pirmiausia, suprantama, pandemijos, kuri dar nesibaigė, pasekmės, tačiau ne mažiau vis labiau įsisiautėjanti infliacija. Liepą metinis kainų padidėjimo rodiklis siekė 4,7 proc., rugpjūtį – jau 5,3 proc. Ekonomistų nuomone, baigiantis 2021-iesiems metinė infliacija bus seniai neregėta ir sieks 6–7 proc.
Žinoma, Lietuva nėra kuo nors išskirtinė, nes rekordinė infliacija fiksuojama ne tik visoje ES, bet ir didžiausioje pasaulio ekonomikoje – JAV. Ten kainų indeksas per metus pasistiebė dar labiau nei pas mus ir jau siekia 5,4 proc. – daugiausia per pastaruosius 13 metų.
Analitikai nuolat ramina, kad algos didėja kur kas sparčiau nei kainos. Tai tiesa – per pastaruosius porą metų algos augo po 10 proc. kasmet, kitąmet numatomas 6–7 proc. didėjimas. Tačiau pajamos – tai ne vien atlyginimai. Socialinės ar kitokios išmokos kyla kur kas lėčiau, todėl didėja tiek mažiau pasiturinčių žmonių nepasitenkinimas, tiek socialinė atskirtis.
Europos mesti trilijonai eurų ekonomikai skatinti ne tik nuvertino pačius pinigus, bet ir gali sukelti nemenkų problemų kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto.
Lietuvos banko teigimu, šiuo metu būsto kainos šalyje yra maždaug 7 proc. didesnės, nei turėtų būti dabartinėmis makroekonominėmis sąlygomis.
Tiesa, palyginti su kitomis ES šalimis, tai nėra didelis perviršis, ką jau kalbėti apie padėtį prieš keliolika metų, kai būstas buvo pervertintas 20–50 proc., o po to šis burbulas skausmingai sprogo. Bet ir tie 7 procentai rodo, kad nekilnojamojo turto rinka jau ėmė kaisti.
Apskritai infliacija daugiausia kilo dėl smarkiai pabrangusių žaliavų. Nuo metų pradžios naftos kainos pakilo 40 proc., gamtinių dujų – 83 proc.
Todėl jau dabar sostinės, kuri daugiausia šildosi būtent dujomis, šilumininkai įspėjo, kad artėjančią žiemą gyventojų laukia maždaug 50 proc. didesnės sąskaitos. Beje, nebus jos mažesnės ir kitur, nes biokuro kainos irgi pakilo nuo rekordinių žemumų.
Nuo kitų metų pradžios buitiniams vartotojams neišvengiamai teks daugiau mokėti ir už dujas, elektros energija irgi bus gerokai brangesnė.
Ir nei valstybė, nei kas nors kitas negali to paveikti, nes šiuo metu biržoje elektros energija net 92 proc. brangesnė nei prieš metus. Pagrindinė to priežastis – net 103 proc. išaugusios apyvartinių taršos leidimų kainos.
Vadinasi, tikėtis, kad kitąmet infliacijos lygis bus mažesnis, tikrai labai sudėtinga. Juolab kad ketinama didinti ir minimalią mėnesio algą (MMA). Tiesa, kokia ji bus, Trišalė taryba taip ir nesutarė: Vyriausybė norėtų MMA pakelti nuo 642 iki 730 eurų (neatskaičius mokesčių), tačiau anksčiau buvo kalbama apie 703 eurus, todėl prieštarauja verslo atstovai. Galutinis sprendimas turėtų paaiškėti spalį.
Bet kuriuo atveju MMA tikrai bus didesnė nei šiuo metu, o šis skirtumas greičiausiai sparčiai pateks į ekonomiką, nes didžioji dalis tokius atlyginimus uždirbančių žmonių gyvena nuo algos iki algos. Tai – papildoma paskata kainoms didėti ir toliau.
Vis dėlto prastėjantys vartotojų lūkesčiai reiškia, kad dalis jų pinigų nenukeliaus pas prekybininkus ar paslaugų teikėjus, o atitinkamai ir pas gamintojus. Tai bent šiek tiek prislopins tiek ekonomikos, tiek infliacijos didėjimą.
Atitinkamai, jei namų ūkių nuotaikos nesikeis arba dar labiau suprastės, galime tikėtis naujo indėlių bankuose rekordo. Tik bėda, kad ten laikomi pinigai nuvertėja sparčiausiai.
