Dėl Vakarų sankcijų ir spaudimo Aliaksandrui Lukašenkai Lietuva greitai neteks baltarusiško tranzito pajamų. Opozicijos ir dalies verslo kritiką valdantieji atremia tuo, kad reikia palaikyti vertybinę užsienio politiką, pilietinę visuomenę Baltarusijoje ir demokratines permainas.
„Sprendimas priimtas, trauktis dabar tikriausiai būtų neprotinga“, – taip Lietuvos sprendimą atidaryti Taivano atstovybę „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ įvertino Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis.
Jo manymu, ekonominiai saitai su pastarąja šalimi, kurioje dominuoja mikroschemų pramonė, leistų mums patiems tvirčiau pastovėti už priimtą poziciją.
„Manau, čia labai svarbus ir amerikiečių politinis palaikymas: tam tikras investicinis palaikymas Lietuvoje prieš Kinijos beprasidedantį ekonominį karą visuomenei būtų labai suprantamas ir labai teigiamai priimtas.
Norisi tikėti, kad tie, kurie atsakingi už Lietuvos užsienio politiką dirba būtent šia kryptimi“, – kalbėjo A.Ažubalis.
Anot jo, atidarius Taivano, o ne Taipėjaus atstovybę tapome precedentą kuriančiu tarptautinės politikos subjektu, todėl Lietuvai dabar reikia mobilizuoti visą įmanomą paramą.
A.Ažubalio įsitikinimu, žingsnis atgal būtų didelis smūgis Lietuvai, jos tarptautiniam prestižui ir valstybei vadovaujančių asmenų patikimumui.
„Mano matymas toks: žengiant tokį žingsnį reikia užsitikrinti politinę ir ekonominę pagalvę. Kartais politiniai žingsniai kainuoja ekonomiką. Klausimas, kiek to užsitikrinta. Tai parodys ateitis, – komentavo konservatorius. -
Europos politika pakankamai ciniška. Geriausias pavyzdys čia buvo Austrijos kanclerio pagyrimai Lietuvai ir mūsų premjerei už tai, kad remiame Baltarusijos opoziciją. Tačiau tuo pat metu Austrijos kompanijos dirba Baltarusijoje, o telekomunikacijos bendrovė netgi padėjo blokuoti socialinius tinklus, telefoniją, kai vyko garsiosios eitynės. Pasaulis daug ciniškesnis nei mes manome“.
Jis atkreipė dėmesį, kad didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija, kurios 25 proc. automobilių pramonės apyvartos susieta su Kinija, tyli.
„Tai, ką Lietuva dabar bando daryti – precedentas. Ar reikėjo to žingsnio – kitas klausimas. Kinija glaudžiai susijusi su Baltarusija, jai suteikusi didžiules paskolas, taip pat ir Astravui, ten nemažai investavusi. Kinijos komunistų laikraštis pasakė, kad jie žais kartu su Rusija ir Baltarusija. Todėl turime labai didelį iššūkį. Turime žiūrėti rimtai, nebravūriškai – neva ne prieš tokius atsilaikėm, atsilaikysim ir dabar. Savo ruožtu lipdyti frontą su amerikiečiais, su Taivanu ir pagal galimybes tą daryti ES“, – kalbėjo A.Ažubalis.
Turto valdymo „INVL grupės“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad bendro trūkinėjančių santykių su Kinija poveikio masto paskaičiuoti dar neišeina, nes kol kas tai – tik užuomazgos.
Vis dėlto ekonomistė atkreipė dėmesį, kad Kinijos kaip atskiros rinkos aktualumas Lietuvai nelabai pasiteisino.
„Prisiminkime 2014 m., kai Rusija paskelbė embargą mūsų transporto sektoriui ir maisto produktams. Tuo metu vyravo matymas – Rusiją pakeisti Kinijos rinka. Nepaisant visų pastangų Kinijos ir Lietuvos tarpusavio ekonominiai ryšiai nestiprėjo“, – komentavo ekonomistė.
Naujausiais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį lietuviškos kilmės prekių, eksportuotų į Kiniją, dalis sudarė 0,9 proc. mūsų viso eksporto. Kiniškų prekių importas – 4 proc. viso importo.
I.Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvai su Kinija nepavyko apsikeisti ir tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI): tiek Lietuvos TUI Kinijoje, tiek Kinijos TUI Lietuvoje yra mažiau nei 1 proc. nuo visų TUI.
„Tad tie ryšiai kol kas tik užuomazgų būklėje. Tokiomis aplinkybėmis, kokios klostosi, galbūt tai yra mūsų privalumas“, – svarstė pašnekovė.
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Šarūnas Liekis esamą situaciją vertino iš politinės pusės: bet kuris žingsnis, kuriuo Taivano buvimas plečiamas pasaulyje, laikoma viena jo diplomatinių sėkmių. Tačiau, kaip teigė Š.Liekis, jos visada turi šalutinių pasekmių toms valstybėms, kurios prie to prisideda.
„Lietuva žengė gana radikalų žingsnį įsteigdama Taivano, o ne Taipėjaus atstovybę.
Galvoju, kad paprasčiausiai po rinkimų reikėjo darbų, kad parodytų, ką nuveikė. Kai kurie žmonės, kurie gavo paskyrimus Užsienio reikalų ministerijoje, Taivano byloje angažavosi – jie matė pridėtinę vertę“, – komentavo dėstytojas.
Tačiau, jo nuomone, Lietuva bent kol kas iš to nėra gavusi jokios naudos.
„Paprastai, kai darai tokį žingsnį, turi turėti labai aiškų strateginį tikslą, ką nori pasiekti. Vien deklaratyvių dalykų čia nereikia, nes esama pasekmių: finansinių, politinių, pasekmės Lietuvos ūkio subjektams, mokesčių mokėtojams, Vyriausybės biudžetui, tarptautiniam valstybės statusui“, – vardijo Š.Liekis.
Anot jo, Taipėjaus atstovybę gali atsidaryti tada, kai turi labai gerus santykius su Kinijos Liaudies Respublika. Tuomet į atstovybę nelabai kas atkreips dėmesį, o jei po kelių metų ją pervadinsi į Taivano atstovybę, irgi nieko neatsitiks. Tačiau kai konfrontuoji, atvirai deklaruoji priešiškumą Kinijos Liaudies Respublikai, o po to nori atidaryti Taivano atstovybę, akivaizdu, kad sulauksi priešiškumo.
„Atstovybė buvo ruošiama ne vienus metus. Ankstesnė Vyriausybė jos atidarymui neprieštaravo, tačiau niekas nekalbėjo apie Taivano atstovybę.
Ankstesnioji Vyriausybė bandė plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Kinija, iš kitos pusės, buvo vykdomi parengiamieji darbai dėl Taipėjaus atstovybės atidarymo. Tačiau kada atėjo naujas užsienio reikalų ministras, santykiai su Kinija blogėja, o paraleliai atidaroma Taivano atstovybė.
Čia tokie pionieriški kompleksai iš Arteko stovyklos: „Pirmi mes!“ O be kelnių į dilgėles lendame“, – komentavo Š.Liekis.
Laidoje kalbėjęs buvęs užsienio reikalų ministras socialdemokratas Antanas Valionis pabrėžė, kad užsienio politikoje reikia labai gerai apskaičiuoti savo veiksmų galimas pasekmes.
„Diplomatas dešimt kartų pagalvoja prieš nieko nepasakydamas, – pridūrė jis. – Jei priėmėme tokį drąsų sprendimą (atidaryti Taivano atstovybę, – red. past.), tada klausimas – koks mūsų tikslas? Man ne visai suprantama“.
A.Valionį stebino, kodėl nemėginta veikti per tokius galingus mechanizmus, kaip ES ir NATO.
„Mums turėjo būti gera pamoka, kai Dalia Grybauskaitė priėmė Dalai Lamą: diplomatai penkerius metus davė galva į sieną, kol pramušė ekonominių galimybių atvėrimą į Kiniją“, – prisiminė diplomatas.
Paklaustas, ar apkritai įmanoma ir vertybes ginti, ir neturėti ekonominių nuostolių, A.Valioni atsakė: „O kaip elgiasi Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė? Žymiai atsargiau.
Šiuo atveju Taivano situacijos nepagerinome, moralinę teisę kalbėti už demokratines vertybes įgijome, o toliau turime suvokti, kad ekonominės pasekmės su Kinija bus. O galbūt nutiks kaip 1998-aisiais, kai krizė Rusijoje lėmė, kad per šešis mėnesius Lietuva daugiau kaip pusę eksporto nukreipė į ES“.
