Šiemetinė infliacija dar neviršijo 5 proc., bet abejonių beveik nėra – iki metų pabaigos bus pasiekta visiems vartotojams skausminga 6-7 proc. riba.
Tokie tempai nėra vien Lietuvos problema, nes infliacijos mastas muša dešimtmečio rekordus ne tik euro zonoje, net ir svarbiausioje pasaulyje JAV ekonomikoje. Čia ji jau pasiekė 5,4 proc. ir pasiekė pastarųjų 13 metų aukštumas.
„Tai reiškia viena – vartotojams reikės mokėti daugiau. Kainos auga ir augs visuose sektoriuose, nes visame pasaulyje brangsta žaliavos. Tiesa, daugumą gamintojų šiemet dar apsaugojo iš anksto sudaryti kontraktai, todėl kainų kilimas persikėlė į kitus metus“, – sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Kompensavo atlyginimų šuolis
Ekonomistas pažymėjo, kad nuo metų pradžios ženkliai šoktelėjo žaliavinės naftos (40 proc.), gamtinių dujų (83 proc.), anglies (113 proc.) kaina. Žvilgsnis į ateitį irgi nėra labai optimistiškas, nes prognozuojamas ir elektros energijos (17 proc.) kainos šuolis, o tai reiškia, kad augs daugumos prekių ir produktų savikaina.
Numatomas ir mokesčių naštos ūgtelėjimas, bet šie skaičiai paaiškės spalį, kai Finansų ministerija pristatys savo planus. Bet jau dabar aišku, kad didės akcizai kurui, rūkalams ir alkoholiui, o prie galutinio produkto kainos prisidės ir minimalios algos didėjimo kaštai.
„Akivaizdu, kad verslo aplinka prastės, nes tą patį produktą pagaminti bus brangiau, pelningumas mažės. Lieka vienas klausimas, kokiomis proporcijomis tarp gamintojo ir vartotojo bus pasidalinti tie išaugę kaštai“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Finansų ekspertą pripažino, kad kainų šuolio sušvelnins pastaruosius porą metų po 10 proc. augęs vidutinis atlyginimas. Nepaisant to, ekonomistas prognozuoja augsiantį visuomenės nepasitenkinimą: „Kai infliacija siekia 2-3 proc., kainų augimą pajaučia retas. Tačiau peržengus 5 proc. metinę ribą, susierzinimas pastebimai išauga – kainų šuolis kelia diskomfortą. Be to, verslas ateityje tikrai nebebus pajėgus tokiais tempais didinti atlyginimų.“
Nerimauti verčia ir Kinija
M.Dubnikovas įsitikinęs, kad sunerimti reikėtų ir dėl pašlijusių santykių su Kinija. Lietuva į šią valstybę eksportuoja nedaug, bet importui gali būti suduotas nemenkas smūgis, nes per metus iš Kinijos įsivežama prekių ir komponentų už 1,3 milijardo eurų.
„Visas pasaulis turėjo didelių problemų dėl jūrų transporto, nes trūko ir laivų, ir konteinerių. Dabar mes netekome geležinkelio grandies, o tai reiškia, kad bus papildomų kaštų. Bet pagrindinis pavojus slypi kitur – Kinija gali atsisakyti tiesiogiai parduoti prekes ir komponentus, vadinasi, reikės mokėti tarpininkui. Jei tarpininkavimo mokestis sieks 10 proc., reiškia, kad mokėsime 130 milijonų eurų daugiau“, – kalbėjo ekonomistas.
M.Dubnikovo manymu, kitais metais pandemijos sukeltų tiekimo sutrikimų turėtų nebelikti. Tai turėtų pristabdyti žaliavinės naftos kainos augimą.
Nepaisant to, manoma, kad maisto produktų kaina stiebsis aukštyn.
Aludariams brangsta viskas
Brangstančių žaliavų pasiutpolkė užgriuvo ir aludarius. Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas sakė, kad ženkliai brangsta viskas – pradedant salyklu, baigiant pakuotėmis.
„Kitąmet salyklas, nelygu rūšis, brangsta 16-19 proc., aliuminio skardinių ir metalo kamštelių kaina augs ketvirtadaliu. Net apyniai, kurių derlius yra puikus, kainuos apie 10 proc. daugiau. Bet skausmingiausias bus kainų šuolis energijos sektoriuje, nes alaus gamybos procesai – virimas, šaldymas, fermentacija – labai imlūs energijai. O elektros biržoje matome net 20 proc. kainos kilimą“, – sakė R.Viršilas.
Bendrovės „Švyturio-Utenos alus“ generalinis direktorius pažymėjo, kad žaliavų kainą nustato pasaulinės rinkos. Bet laikomasi nuostatos daugiau pirkti iš vietinių gamintojų, taupyti išlaidas transportui ir prisidėti prie taršos sumažinimo.
Tad salyklą, stiklo butelius, plastiko žaliavas ir preformas, daugumą popieriaus ir kartono aludariai perka iš partnerių Lietuvoje, o iš užsienio atkeliauja apyniai, metalo, kai kurie plastiko gaminiai.
Pavaldiniams – didesni atlyginimai
R.Viršilas sakė, kad ženkliai išaugę kaštai žaliavoms nepristabdė siekio skatinti darbuotojus: „Pernai buvome įvertinti už ilgalaikę strategiją – laimėjome „Ateities organizacijos“ titulą. Stengiamės išlaikyti kartelę ir pateisinti darbuotojų lūkesčius dėl teisingo atlygio už darbą.“
Šių metų liepą įmonėje vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekė 2781 eurą. Pasak R.Viršilo, būtina kompensuoti augančią infliaciją, todėl gamybos ir logistikos skyriuose dirbantiems specialistams nuo kitų metų atlyginimas didinamas dešimtadaliu: „Ši grupė labiausiai patyrė, ką reiškia dirbti karantino sąlygomis, jiems visą vasarą jau buvo mokamas 180 eurų iki mokesčių priedas.“
„Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius pažymėjo, kad 2022 m. numatyta didinti atlyginimus visiems darbuotojams: „Tai bus didesnis nei įprasta kėlimas.“
Gamintojas kainą keitė 4 kartus
„Škoda“ ir „Citroen“ oficialios atstovės Šiauliuose bendrovės „Igtisos prekyba“ vadovas Dainoras Saunorius pripažino, kad brangstančios žaliavos ir išlaidos darbo užmokesčiui spraudžia verslą į kampą.
„Medžiagos remontui ir atsarginės detalės pabrango 10-15 proc., nekalbant apie išaugusius darbo kaštus. Dėl šių priežasčių kainos jau augo ir dar augs. Tiesa, atlyginimai kyla sparčiau nei infliacija“, – kalbėjo verslininkas.
Pasak D.Saunoriaus, kainų bumas prasidėjo prieš pusantrų metų. Ypač ženklus smūgis buvo staiga pabrangęs jūrinis transportas – įprastinė 2 tūkstančius eurų siekusi vieno konteinerio atplukdymo kaina šoktelėjo iki 10 tūkstančių eurų.
„Gal būtų kainą auginę ir dar labiau, bet buvo riba – konteinerio atvežimas geležinkeliu kainavo 14 tūkstančių eurų. Bet dabar ir to nebeturime, todėl ateitis nėra aiški“, – kalbėjo verslininkas.
Brangstančios žaliavos gerokai pakoregavo ir naujų automobilių kainą. Anksčiau oficialūs atstovai iš gamyklos naujo kainininko sulaukdavo kartą per metus, o mašinos pabrangdavo 1-1,5 proc. D.Saunorius sakė, kad per pastaruosius pusantrų metų gamintojai naują kainininką siuntė jau 4 kartus.
Nepaisant to, naujo automobilio besidairančių pirkėjų skaičius auga – automobiliai sandėliuose neužsistovi. „Per karantiną žmonės sukaupė pinigų, nes negalėjo išleisti nei pramogoms, nei kelionėms. Be to, pandemija pakeitė mąstymą – pastebima nuostata, kad gyventi ir džiaugtis gyvenimu vis dėlto reikia dabar, o ne kažkada“, – kalbėjo „Igtisos prekybos“ vadovas.
