Prireiks 300 tūkst. eurų
„Rimi“ atstovė spaudai Gabrielė Šerėnienė portalui lrytas.lt sakė, kad papildomų apsaugos darbuotojų prireiks, o patiems didžiausiems šio tinklo prekybos centrams Vilniuje „Rimi Šiaurės miestelis“ ir „Rimi Mylia“ užsakyta ir QR kodų nuskaitymo įranga.
„Rinkoje susidaręs apsaugos darbuotojų trūkumas, žinome, kad saugos įmonės rezervų neturi, tačiau bandysime verstis su jose šiuo metu dirbančiais apsaugos darbuotojais“, – komentavo G.Šerėnienė.
„Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad šiuo metu kalbamasi su apsaugos paslaugas teikiančiomis įmonėmis dėl klientų srautų ribojimo ir galimybių paso patikros. Tačiau kol kas jos gali užtikrinti tik iki 60 proc. paslaugos poreikio, tad prekybos tinklas planuoja samdytis papildomų darbuotojų.
„Įsivertinome, kad prie esamų pajėgumų mums papildomai reikės per 120 darbuotojų, kurie kartu su apsaugos darbuotojais tikrintų klientų galimybių pasus“, – paskaičiavo E.Dapkienė.
Anot jos, srautų suvaldymui ir apsaugos stiprinimui kas mėnesį papildomai teks išleisti apie 300 tūkst. eurų.
„Prie parduotuvių durų stovės darbuotojai, kurie nuskaitys galimybių pasų QR kodus bei tikrins kitus dokumentus, kurie yra prilyginami galimybių pasui.
Planuojame, kad piko valandomis prie parduotuvių durų dirbs po du darbuotojus. Stengsimės, kad galimybių pasų patikra vyktų kuo sparčiau ir labai tikimės savo klientų supratingumo ir geranoriškumo, jei teks lukterėti eilėje“, – portalui lrytas.lt kalbėjo E.Dapkienė.
Tuo metu Vilniuje veikiančiam prekybos centrui „Europa“ prireiks penkių papildomų apsaugos darbuotojų, kurie prie įėjimų tikrins galimybių pasus. 20 tūkst. eurų – tiek per mėnesį prekybos tinklui teks pakloti už šių darbuotojų samdymą.
„Europa“ generalinė direktorė Eglė Juškienė portalui lrytas.lt teigė, jog šiuo metu dar nėra aišku, kiek laiko galios Vyriausybės įvestos priemonės ir kaip vėliau keisis jų taikymas, todėl nuspręsta kol kas papildomai samdyti žmones, o ne pirkti įrangą galimybių pasams tikrinti.
„Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas informavo, kad galimybių pasus planuojama tikrinti prie kiekvieno įėjimo į prekybos centrą, tam irgi prireiks papildomo personalo.
„Šiuo metu intensyviai vertiname skirtingus technologinius sprendimus, leidžiančius pagreitinti galimybių pasų tikrinimo procesą. Tiek papildomas personalas, tiek techninė įranga, žinoma, mums sukurs nemažus papildomus kaštus“, – sakė D.Mertinas.
Darbuotojų neužtenka, o ir rasti jų sunku
Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas patvirtino, kad turimų apsaugos darbuotojų visiems prašantiems nepakanka. Jo skaičiavimais, įmonei reikia priimti net apie 200 naujų darbuotojų, o šis skaičius nuolat keičiasi, nes naujų užklausų gaunama kone kasdien.
Tačiau yra ir dar viena problema – rasti naujų darbuotojų sudėtinga.
„Juk tai terminuotos darbo sutartys, o terminas dabar visai neapibrėžtas. Gal žmogaus reikės kelioms savaitėms, mėnesiui, o gal pusei metų. Mes net priimdami darbuotojus sakome, kad nežinome, kokiam laikui jų reikės. Tai apsunkina įdarbinimą.
O ir darbas nelengvas. Galimybių pasus reikės tikrinti didelėse parduotuvėse, kur žmonių srautas yra didelis, susirenka įvairiausi pirkėjai. Nebus taip, kad darbuotojas sėdės nuošaliau. Jo darbas bus kasdienis, labai aktyvus“, – apie iššūkius portalui lrytas.lt kalbėjo V.Labeckas.
Kad saugos darbuotojų paklausa gerokai išaugusi, patvirtino ir saugos bendrovės „Eurocash1“ direktorius Vilius Makauskas.
„Jaučiame stiprų poreikį didinti personalo skaičių. Per visą Lietuvą reikėtų papildomai 100 žmonių. Tačiau nesu tikras, kad toks planas bus iki galo įgyvendintas, nes Vyriausybės nurodyme vis dar yra neaiškumų. Dėliojame sprendimus su kiekvienu iš klientų ir dėl personalo, ir dėl technologijų taikymo“, – teigė V.Makauskas.
Darbuotojų reikia greitai, bet nėra garantijų
Saugos tarnybos „G4S Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Vincentas Tulevičius patikino, jog užklausų iš prekybininkų dėl apsaugos darbuotojų poreikio šiuo metu pagausėjo.
„Prieš mėnesį užkausų buvo minimaliai, o dabar jų padaugėjo, tik dabar visi sujudo“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
S.V.Tulevičius tvirtai nukirto – tiek, kiek įmonė turi apsaugos darbuotojų, visiems tikrai neužtenka, reikia žmonių samdyti papildomai. Kol kas skaičiuojama, kad vien „G4S Lietuva“ stinga apie 60–70 darbuotojų.
„Tai nėra juokas. Darbuotojų reikia greitai, bet nėra garantijų, kad tai bus tvaru ir ilgam.
Dabar priimsime tiek daug žmonių, o jei paskui dėl kokio nors lobizmo ar kitų priežasčių tvarka pasikeis, po dviejų savaičių sėdėsime su tais žmonėmis ir išeitinėmis kompensacijomis. Situacijai spręsti naudojama darbo jėga, tai gal tada pati Vyriausybė galėtų suteikti išeitines kompensacijas, jei tų darbuotojų nebereikės“, – svarstė S.V.Tulevičius.
Jis sakė, jog žmonių apskritai trūksta, tad net ir sulaukus didesnio kliento užsakymo įmonei tenka ruoštis iš anksto, kad reikiamas kiekis apsaugos darbuotojų būtų užtikrintas.
Dėl tokio darbuotojų trūkumo S.V.Tulevičius mato priežastį: „Nepabijosiu pasakyti, dėl to kalta socialinės rūpybos ir švietimo sistema. Negali taip būti, kad nedirbusiam žmogui mokama daugiau negu dirbusiam. Taip būti tiesiog negali.“
Valstybė turėtų padėti, kitaip – viskas brangs
Tačiau „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nemano, jog galimybių pasas bus naudojamas tik laikinai. Anot jo, tai taps metų projektu.
„Man atrodo, kad koronaviruso pandemija toliau tęsis, tik dėl vakcinavimo nėra poreikio karantinui ir užsidarymui. Bent metus išliks poreikis naudoti galimybių pasus ir tai bus nauja norma, prie kurios visi turėsime priprasti. Tad, manau, kad apsaugos darbuotojų poreikis tikrai išliks“, – svarstė jis.
Jo teigimu, tereikia pažvelgti į šią vasarą. Jai įpusėjus jau turėjome po kelis šimtus koronaviruso atvejų per dieną. A.Izgorodinas mano, jog tai gali kartotis ir kitų metų pavasarį bei vasarą, tad galimybių pasų naudojimo neišvengsime.
Pasak jo, išaugęs apsaugos darbuotojų poreikis yra puiki proga sugrąžinti bedarbius į darbo rinką, o QR kodų nuskaitymui nereikia specialių kompetencijų, tad darbuotojų rasti neturėtų būti sudėtinga. Visgi jis pripažįsta, kad yra kita problema.
„Tikėtina, kad bedarbiai neis dirbti už mažesnį atlyginimą, jei šiuo metu iš valstybės gauna įvairias didesnes kompensacijas. Ir, apskritai, darbuotojai puikiai supranta, kad derybinių galių persvara yra darbuotojų pusėje. Vadinasi, bedarbiai tikrai galės išsiprašyti iš apsaugos bendrovių normalius, vidutinius atlyginimus.
Tad tos įmonės, kurios moka apsaugos darbuotojams už galimybių pasų tikrinimą, patirs nemažus kaštus, o tam tikra dalis tų kaštų dienos pabaigoje bus perkelta ant galutinio vartotojo pečių.
Juk ir prekybos tinklams padidės kaštai. Gali būti, kad prekybos centrai padidins įkainius nuomininkams, o nuomininkai – vartotojams. Tad galimybių pasų tikrinimas šiek tiek prisidės prie infliacijos augimo, kilstels prekių ir paslaugų kainas“, – portalui lrytas.lt paaiškino situaciją ekonomistas.
A.Izgorodino teigimu, kadangi valdžia įvedė reikalavimus, ji pati ir turėtų padėti tiems, kuriems reikalavimai įvedami. Pasak jo, valdžia galėtų kompensuoti ir dalį išlaidų prekybos tinklams dėl galimybių pasų tikrinimo, taip pat kompensuoti ir dalį atlyginimų saugos įmonėse.
„Tai būtų labai gerai, juk valstybė taip net sumažintų sau problemą, nes bedarbiai taptų darbuotojais. Juolab tai nebūtų milžiniškos išlaidos valstybei, tai įkandama suma“, – reziumavo jis.
