„Atlaikyti COVID-19 pandemijos išbandymai bei pastaruosius metus stebimas progresas VVĮ valdysenoje motyvuoja tolesniems darbams. Svarbu, kad ne tik formaliai įgyvendintume EBPO rekomendacijas, bet padarytume valdysenos standartus praktiškai pritaikomus ir išties veiksmingus.
Prioritetu bei pagrindiniais iššūkiais ir toliau išlieka VVĮ pertvarka, efektyvumo ir apčiuopiamos grąžos valstybei didinimas, skaidrumo stiprinimas“, – pažymi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Didėjo VVĮ apyvarta, pelnas, grąža valstybei
2020 metų VVĮ sektoriaus rezultatai, pasak Valdymo koordinavimo centro direktoriaus Vido Danieliaus, parodo sukurto stabilaus pagrindo svarbą – nuoseklus gerųjų VVĮ valdysenos praktikų diegimas ir sutelktos aukšto lygio kompetencijos padėjo sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes.
„Net ir pačiu sudėtingiausiu COVID-19 pandemijos metu VVĮ ne tik pagelbėjo institucijoms, prisidėdamos prie pandemijos suvaldymo, bet ir užtikrino savo darbuotojų saugumą bei nenutrūkstamą gyventojų aptarnavimą.
Labai teigiamai vertinu tai, kad valstybės ekstremalios padėties akivaizdoje VVĮ neieškojo lengviausių kelių ar elementarių pasiteisinimų, tačiau priešingai – sutelkusios savo patirtį, turimus išteklius panaudojo apgalvotai ir dėl šių pastangų šiandien turime net geresnius rezultatus nei buvo galima tikėtis“, – pabrėžė V.Danielius.
Bendrosios VVĮ pajamos pernai padidėjo 2,5 proc. ir siekė daugiau nei 2,6 mlrd. eurų, o grynasis pelnas išaugo net 1,5 karto. Iš viso VVĮ sektorius per 2020 metus uždirbo 346 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 47 proc. arba 110,6 mln. eurų daugiau nei 2019 metais. Portfelio grynojo pelno didėjimui daugiausia įtakos turėjo nuo 76,9 mln. eurų iki 242,7 mln. eurų augęs energetikos sektoriaus įmonių, ypač AB „Ignitis grupės“, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei AB „Klaipėdos nafta“, pelnas.
Susisiekimo sektoriuje veikiančių VVĮ grynasis pelnas pernai mažėjo 43,9 proc. iki 66,5 mln. eurų, nurodoma Valdymo koordinavimo centro pranešime. „Šis sektorius COVID-19 pandemijos yra stipriausiai paveiktas. Įvedus karantino ribojimus ir laikantis saugumo rekomendacijų, žmonių judėjimas gerokai sumažėjo – tai, be abejonės, labiausiai pajautė susisiekimo veiklą vykdančios įmonės“, – aiškino V.Danielius.
Miškininkystės sektoriaus, kuriam priklauso vienintelė po reorganizacijos likusi VĮ Valstybinių miškų urėdija, grynasis pelnas mažėjo 29,3 proc. ir sudarė 18,7 mln. eurų. Tam įtakos turėjo nekompensuotos 9,8 mln. eurų sąnaudos, patirtos vykdant specialiuosius įpareigojimus ir kuriant vertę valstybei. Kitų įmonių sektoriaus grynasis pelnas padidėjo 33,5 proc. iki 18,1 mln. eurų – šį pokytį daugiausiai lėmė augęs VĮ Registrų centro grynasis pelnas, kuris padidėjo net 135,3 proc. iki 11,2 mln. eurų.
Už 2020 metų rezultatus VVĮ į valstybės biudžetą paskyrė 150,3 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų, t. y. 22,8 proc. arba 28 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Gausiausiai valstybės biudžetą papildė „Ignitis grupė“, kuri valstybei išmokėjo 73,4 mln. eurų ir tai sudarė beveik pusę – 48,8 proc. – visų VVĮ paskirtos dividendų ir pelno įmokų sumos.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno įmokos buvo šiek tiek mažesnės nei pernai, bet vis tiek siekė ženklią sumą – 25,2 mln. eurų. Dėl COVID-19 pandemijos bei geopolitinės padėties pablogėję finansiniai „Lietuvos geležinkelių“ rezultatai sąlygojo vos ne trigubai mažesnę grąžą valstybės biudžetui – 13,8 mln. eurų, kai už 2019 metus buvo išmokėta 38,0 mln. eurų.
Valdymo koordinavimo centro pateiktais duomenimis, metų pabaigoje 49 VVĮ valdomo turto vertė siekė 13,6 mlrd. eurų ir buvo 46,9 proc. didesnė nei 2019 metais.
Įmonių indėlis į savivaldybių biudžetus išaugo dvigubai – iki 14 mln. eurų
Trečius metus iš eilės Valdymo koordinavimo centras pristato ir apibendrintą savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) veiklos rezultatų ataskaitą.
2020 metais SVĮ portfelio pardavimo pajamos mažėjo 9,3 proc. arba 87,3 mln. eurų ir siekė 851,2 mln. eurų. Tam didžiausios įtakos turėjo ženklus viešojo transporto sektoriaus įmonių pardavimo pajamų smukimas. Viešojo transporto sektoriaus rezultatams neigiamą įtaką darė COVID-19 pandemija.
Taip pat 13,9 proc. arba 48,7 mln. eurų krito šilumos tinklų sektoriaus pajamos, nes 2019-2020 metų šildymo sezonas buvo šilčiausias per keletą dešimtmečių, o tai šilumos gamintojams reiškė sumažėjusią šilumos tiekimo paklausą.
Nors SVĮ pardavimo pajamos krito, tačiau bendrai SVĮ per 2020 metus uždirbo 28,5 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 11,4 proc. daugiau nei 2019 metais. Nepaisant kritusių pajamų, pelningai dirbo šilumos tinklų sektorius, kur grynasis pelnas siekė 12,4 mln. eurų ir sudarė 43,5 proc. visų SVĮ uždirbto pelno.
Kitų įmonių sektoriaus grynasis pelnas taip pat didėjo 51,2 proc. ir pasiekė per pastaruosius ketverius metus rekordinį pelną – 11,1 mln. eurų. Viešojo transporto sektorius patyrė grynąjį 89,0 tūkst. eurų nuostolį, o Regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) bei vandentvarkos sektorių įmonių grynasis pelnas susitraukė atitinkamai 25,6 proc. bei 51,8 proc.
Už 2020 metus SVĮ skirta grąža savivaldybėms sudarė 14 mln. eurų ir išaugo daugiau nei dvigubai. Dividendus ar pelno įmokas į savivaldybių biudžetus paskyrė 39 SVĮ.
Šilumos tinklų sektorius paskyrė daugiausia dividendų, o AB Vilniaus šilumos tinklai išmokėti dividendai sudarė 35,7 proc. visos SVĮ grąžos. Vandentvarkos sektoriuje UAB „Kauno vandenys“ skirta 2 mln. eurų grąža sudarė 14,3 proc. visų SVĮ grąžos.
Kitų įmonių sektoriuje didžiąją daugumą išmokėtų dividendų ir pelno įmokų sudarė 2 mln. eurų dividendai iš UAB „Kauno švara“. RATC sektoriuje vienintelė mokėjusi dividendus įmonė – UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras – skyrusi 114,8 tūkst. eurų. Iš 41 viešojo transporto sektoriuje veikiančių įmonių pelno įmokas mokėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – iš viso 56,2 tūkst. eurų.
2020 metų pabaigoje SVĮ portfelio apskaitinė turto vertė siekė 3 337,2 mln. eurų – 4,1 proc. daugiau nei 2019 metų pabaigoje. Iš viso 2020 metais Lietuvos savivaldybės valdė 239 įmones.
